Daugiausiai problemų keliantys graužikai – pilkosios žiurkės bei naminės pelės

Lietuvoje labiausiai paplitusios pilkosios žiurkės, turinčios trumpas ausis, buką snukutį, uodegą, trumpesnę už galvos ir kūno ilgį. Šios žiurkės gali užaugti iki pusės kilogramo svorio.

Sodo nameliuose, daugiabučiuose, individualiuose namuose dažniausiai sutinkamos naminės pelės, sveriančios vos dešimt ar dvidešimt gramų, didelėmis ausimis, gana ilga uodega.

Lietuvoje jau nedaugelyje vietų, bet dar galima sutikti juodąsias žiurkes.

Jos smulkesnės nei pilkosios žiurkės, išsiskiria juodai pilku pasišiaušusiu kailiuku, smailiu snukučiu, ilgomis ausimis ir ilga uodega.

Beje, manoma, kad būtent šios žiurkės buvo kaltos dėl senaisiais amžiais Europoje siautusios maro epidemijos.

Žiurkės bijo naujovių

Pelių ir žiurkių regos, uoslės, lytėjimo, klausos pojūčiai padeda susirasti maisto, bendrauti su kitais graužikais, pasprukti nuo beketinančių juos sugauti.

Itin svarbus ir puikiai išsivystęs graužikų pojūtis – lytėjimas, kuris padeda pažinti aplinką.

Pastebėta, kad žiurkės ypatingai bijo naujovių, t.y. jos nebėgs prie naujų, joms neįprastų spąstų ar jų gyvenamojoje aplinkoje atsiradusių jauko dėžučių, taip pat bus labai atsargios, jei jų aplinkoje bus bandoma padaryti savo tvarką.

Tai vadinama neofobija.

Todėl reikia laiko, kol šie graužikai apsipras ir paragaus jiems siūlomo užnuodyto užkandžio.

Beje, graužikai pasižymi gana prastu prie blausios šviesos prisitaikiusiu regėjimu.

Dažniausiai pelės ir žiurkės keliauja tuo pačiu jiems pažįstamu maršrutu, todėl ir maisto rudenį dažniausiai sugrįžta į tuos namus, kuriuose jau yra lankiusios.

Graužikai – aštriadančiai

Pelių ir žiurkių priekiniai dantys auga visą gyvenimą, todėl jos gali be vargo pragraužti skyles sienose, perkąsti buitinės technikos, kompiuterių ir kitų prietaisų laidus.

Siekiant užkirsti kelią graužikams patekti į namus kenkėjų kontrolės ekspertai rekomenduoja plyšius, esančius sienose, grindyse, prie pamatų sandarinti betonu ir metalinėmis detalėmis, ventiliacijos sistemas dengti tankiais metaliniais tinkleliais.

Graužikai – puikūs sportininkai

Žiurkės ir pelės pasižymi gana puikiu fiziniu pasirengimu: jos gerai šokinėja, laipioja, plaukia.

Pavyzdžiui, pilkosios žiurkės ne tik puikiai plaukia, bet ir po vandeniu gali išbūti net iki 3 minučių.

Kenkėjų kontrolės ekspertai, juokaudami pataria nepamiršti nuleisti klozeto dangtį.

Po naikinimo – dezinfekcija

Graužikai perneša daugybę žmogaus ir gyvūno sveikatai pavojingų ligų: salmoneliozę, trichineliozę, leptospirozę ir kt.

Kartais tereikia pačiupinėti pelės ar žiurkės apšlapintą daiktą, kad užsikrėstumėte jų platinamomis ligomis.

Dėl šios priežasties kenkėjų kontrolės ekspertai rekomenduoja po kenkėjų naikinimo atlikti dezinfekciją, t.y. viską gerai išplauti, išpurkšti tinkamomis priemonėmis, reikalui esant patalpas ozonuoti.

Patarė, kaip apsisaugoti nuo suaktyvėjusių graužikų

Jų apie graužikus sukurta gausybė, tačiau kai kurios istorijos yra tikra tiesa.

Pavyzdžiui, iš tiesų žiurkių ilgis su uodega gali siekti apie 50 cm, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Užtat nei žiurkės, nei pelės nebijo kačių. Jos yra taip puikiai prisitaikiusios, kad bėgant amžiams šios graužikų rūšys beveik nepakito.

Išlieka tik noras pagaliau atsikratyti tokiais nemaloniais, maisto atsargas naikinančiais, įvairias infekcines ligas platinančiais „įnamiais“, kurie pastaruoju metu itin suaktyvėjo.

Pelės ir žiurkės yra pagrindinis maro bakterijų „rezervuaras“.

Maras žmonėms dažniausiai plinta per infekuotų blusų įkandimus.

XIV a. ši liga per penkerius metus nusinešė net apie 25 mln. gyvybių, o 1994 m. Indijoje buboninio maro protrūkis pražudė 52 žmones.

Beje, buboninio maro, pernešamo būtent žiurkių ir pelių, atvejis po daugybės metų pertraukos užfiksuotas ir 2018 m.

Tūkstantinė populiacija

Anot biologų, 1 žiurkių pora per vienerius metus (tiek paprastai gyvena miesto žiurkė) savo „šeimyną“ gali padidinti iki kelių tūkstančių palikuonių, todėl žmogus nuolat ieško būdų susidoroti su puolančiais graužikais.

Anksčiau buvo kuriami itin toksiški nuodai, graužikams naikinti naudotos net garstyčių dujos.

Stebėtina, tačiau 2011 m. vienoje Ramiojo vandenyno pakrančių iš sraigtasparnio buvo išpilta 80 tonų apnuodyto masalo, o 2010 m. Čikagoje, JAV buvo paleista 60 specialiai treniruotų kojotų, kurie turėjo išgaudyti miestą užplūdusias žiurkes.

Pranešimai apie graužikus – kasdienybė

Specialistai pastaruoju metu pastebi augantį pranešimų apie peles ir žiurkes skaičių: gyventojai skundžiasi sodybose, garažuose, pastogėse ir net muzikos prekių parduotuvėse įsitaisiusiais graužikais, baiminasi, kad pilkieji ilgauodegiai sugadins namų izoliaciją, nugrauš elektros ir komunikacijų laidus, pakenks namiškių sveikatai.

Iš tiesų pelių ir žiurkių aktyvumas dabar didelis, o tradiciniais spąstais ir nuodais gyventojams patiems nepavyksta sumažinti kenkėjų populiacijos.

Graužikų keliamos problemos aktualios visame pasaulyje, kenkėjų kontrolės specialistai šiuo metu ir čia, ir svečiose šalyse dirba itin intensyviai.

Kaip apsisaugoti?

Priemonių kovai su graužikais yra įvairių: lipniųjų lentelių, klijų, pastos, grūdų ar granulių masalo, vyliaus ir kt. spąstų.

Apsisaugoti taip pat patariama sukuriant jiems netinkamas gyvenimo sąlygas ir naikinant jų populiaciją.

Jeigu patalpų sienos ir grindys, langai sandarūs, nėra besimėtančių atliekų, nereikalingų daiktų, tikėtina, kad pelės ir žiurkės neužplūs.

Sandarinimas, tvarkos ir švaros laikymasis – vienos iš svarbiausių prevencijos priemonių.

Pastebėjus bent vieną pelę ar žiurkę, reikėtų nedelsiant imtis priemonių: statyti spąstus, vyliaus dėžutes lauke, sandarinti patalpas.

Populiacijai plintant – vertėtų pasikonsultuoti su kenkėjų kontrolės ekspertais.

Daugiabučių gyventojams graužikus reikėtų naikinti bendromis pastangomis, o ne pavieniui, antraip nepavyks jų visų išnaikinti.