Pirmąsias gyvenimo dienas šuniukas būna prie kalės ir kitų šuniukų, bet jau pratinasi prie žmogaus kvapo, atsargiai imamas į rankas, reaguoja į prisilietimus. Trijų savaičių gyvūnėlis pamažu pratinamas prie aplinkos dirgiklių, namų apyvokos daiktų (skalbino mašinos, televizoriaus, dulkių siurblio garsų), nes maždaug 18 dieną atsidaro "klausos šliuzai". Šuniukas imamas į rankas, kalbinamas, glostomas, su juo žaidžiama, imituojama veterinarijos gydytojo apžiūra. Šešių savaičių sulaukęs jis patenka pas naują šeimininką, supažindinamas su aplinka ir žmonėmis. Įgunda bendrauti, pasilikti be priežiūros, keliauti. Atsižvelgus į užsikrėtimo riziką, vedamas į lauką. Nepaprastai domisi kvapais, per juos suvokia pasaulio įvairovę.
Devyneto savaičių šuniukas supažindinamas su stipresniais dirgikliais: gatvės šurmuliu, minia, šaižiais garsais. Žaidimo forma pradedamas dresuoti (atsiliepti į vardą, atnešti kamuoliuką). Šiuo metu patartina vengti agresyvių šunų, netikėtų sukrėtimų. Dvylika savaičių - kuo daugiau įvairių įspūdžių ir potyrių, tuo geriau! Penkiolika savaičių - "rizikos" laikotarpio pabaiga. Kasdien kartojamos išmoktos pamokos, dresuojama, lavinami įgūdžiai, stiprinamas ryšys su šeimininku. Socialinė branda baigiasi sulaukus metų (kai kurių veislių tęsiasi iki dvejų).
Kad turėtų ir raumenų, ir proto
Pritardamas kolegų iš Didžiosios Britanijos nuomonei, S. Laurusevičius pateikė paprastą pavyzdį: "Įsivaizduokite poros mėnesių šuniuką. Jis zuja nesustodamas, puola strimgalviais. Bėgdamas lavina judesius, žaisdamas išmoksta juos koordinuoti. Jo raumenys tvirtėja, o protas sparčiai vystosi. Prisilakstęs kieme, noriai ėda, lengvai tuštinasi, be to, lauke mokosi higienos taisyklių. O jeigu šis padaras iki 3 - 4 mėnesių pratūnotų namie? Mūsų gydytojų patirtis rodo, jog ankstyvas gyvūnų vakcinavimas būtinas. Kai susiduriame su sunkiai auklėjamais šunimis bei savininkų pageidavimu juos užmigdyti, konstatuojame tik šeimininkų klaidas. Anksti paskiepiję ir išleidę šunis į pasaulį, išvengtume daugelio bėdų. Taigi mokslininkai įrodė, jog 6 savaičių gyvūno organizmas jau pajėgus suformuoti imunitetą, todėl būtina jį skiepyti nuo pavojingiausių ligų - maro ir parvovirozės.
Klausiama, ar tokiems mažyliams skiepai nepakenks? Kartais po vakcinavimo, kaip ir bet kuriuo kitu atveju suleidus pašalinių baltymų, gali pasireikšti silpna reakcija (mieguistumas, apetito stoka), bet šie reiškiniai greit išnyksta. Skiepijami gyvūnėliai turi būti visiškai sveiki. Ir jeigu pirmosiomis gyvenimo savaitėmis šuniuką saugo motininiai antikūnai, tai vėliau aktyvų imunitetą garantuoja tik vakcina. Aišku, įgytas imunitetas, laikui bėgant, nusilpsta, todėl skiepus reikia kartoti, ir taip elgtis visą šuns gyvenimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą