Dėl briedžių žūčių kalti žmonės

Įkliūva dėl žioplumo

Kaip „Vakaro žinioms“ sakė Nemenčinės miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius Vytautas Steponėnas, tai, kad briedžiai vis dažniau užsuka į Vilniaus priemiesčius, - nieko keisto. Aplink Vilnių šių gyvūnų populiacija atsikuria, nes Lavoriškių, Mickūnų miškų masyvai, nuo Vilniaus link Nemenčinės besidriekiantys miškai labai tinkami briedžiams gyventi ir daugintis.

„Galima pastebėti, kad į įvairias nemalonias situacijas pastaruoju metu pakliūva pernai gimę briedžiai, - sako miškininkas. - Taip yra, nes šiuo metu patelės veda jauniklius ir visas dėmesys tenka jiems, o pernai atsivesti jaunikliai lieka be mamos globos. Dėl to tie briedžiai yra tokie žiopli: iki šiol jie visada sekdavo paskui mamą, o kai mama jais nebesirūpina, jie gyventi ir saugotis patys dar nemoka, nežino savo maitinimosi vietovių. Jie eina kur akys mato, tad dažnai užklysta į gyvenamąsias zonas. Kitaip sakant, tokių klajonių priežastis - gyvenimiškos patirties stoka.“

Anot V.Steponėno, suprantama, kad įtakos nelaimingų atsitikimų pagausėjimui turi ir atsikurianti briedžių populiacija, tačiau tai visiškai nereiškia, kad briedžių jau yra per daug. Tam tikruose miškuose yra jų perteklius, tačiau tokių miškų masyvų Lietuvoje nėra daug - skaičiuojant šalies mastu šių gyvūnų skaičius dar yra gerokai per mažas. Ateityje tie briedžiai tiesiog išplis į kitas Lietuvos teritorijas.

Būtina įrengti perėjas

Vis dėlto pagrindinė nelaimių priežastis, miškininko manymu, - ne per didelis briedžių skaičius, o pinigų stygius arba skyrimas jų ne ten, kur reikia, ypač įrengiant kai kuriuos kelius. Mat išsivysčiusiose šalyse judrūs keliai, autostrados nuo miško atitverti siena ir miško gyvūnai išeiti į kelią negali. Lietuvoje, deja, tai padaryta tik kai kur.

„Urbanizacija, gyvenamosios teritorijos plečiasi, atsiranda daugiau pavienių ar ūkininkų sodybų, - sako V.Steponėnas. - Žvėrims dėl visų šių priežasčių migruoti pasidarė labai sudėtinga. Todėl būtina autostradas, judresnius kelius nuo miško atitverti ir padaryti migracijos koridorius žvėrims. Ir jie ne šiaip sau popieriuje turi būti nupiešti, o surinkus informaciją apie gyvūnų migracijos kelius.“

Pasak miškininko, Nemenčinės plento sutvarkymo projektas jau seniai parengtas, tačiau vis kažkur „derinamas“. Jame numatyta tvora, kad žvėrys neišbėgtų į kelią, du perėjimai žvėrims, įrengti virš kelio, perėjimai pačiu keliu, tačiau su įspėjamaisiais ženklais. Projektas „pakibęs“, nors realiai tai - vienintelė išeitis norint išaugoti žmonių ir žvėrių gyvybes. Jei nieko nebus daroma, dėl besiplečiančios žmonių ūkinės veiklos ateityje nelaimių tik daugės.

V.Steponėno teigimu, gyvūnų skaičiaus mažinti negalima, nes tada jie visiškai išnyks, o migruoti žvėrys turi - sėslios yra tik stirnos, kai kurie švelniakailiai gyvūnai. Visi kiti migruoja ir gana dideliais atstumais - rujos vietos gali būti už 40-70 km nuo ganyklų ar žiemojimo vietų. Besiplečiantis kelių tinklas gyvūnų gyvenamąsias teritorijas labai smarkiai apriboja.

„Dabar briedžiai migruoja dėl žioplumo, rudenį jie migruos į žiemojimo vietas, ir vėl padaugės nelaimingų atsitikimų. O pagrindinė priežastis ta, kad žmonės tinkamai nepasirūpina gyvūnų apsauga“, - sako miškininkas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“