Elnių meilės dainos

Elnių meilės dainos

Įžengus į rudenį, miškų ramybę nuo saulėlydžio iki saulėtekio trikdo veriantis elnių patinų riaumojimas. Tai - gamtos šventė, kurios laukia gamtininkai ir medžiotojai. Karščiausios aistros verda rugsėjį. Tuo metu patinai yra gražiausi, išsipuošę ryškiomis apykaklėmis, vešliomis ragų karūnomis.

Gamtos žinovams elniai pirmiausia asocijuojasi su Žagarės miškais, iš kurių XX a. pradžioje po Lietuvą jie ir paplito. Vyresni Žagarės gyventojai elnius iki šiol iš pagarbos jų kilmei vadina karališkaisiais. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą grafas Dmitrijus Naryškinas iš Europos buvo atsivežęs elnių ir laikė juos valstiečiams neprieinamuose aptvaruose. Per karą šie gyvūnai ištrūko į laisvę ir pasklido po Šiaurės Lietuvos ir Latvijos miškus.

Tyrinėjimai rodo, kad Lietuvoje elnių buvo gausu iki antrojo tūkstantmečio vidurio. 1557 m. išleistas Valakų įstatymas jau draudė medžioti elnius. XIV a. pradžioje elniai Lietuvoje išvis išnyko. Skaičiuojama, kad šiandien Lietuvoje gyvena per 25 tūkst. tauriųjų elnių. Mėnesėtą žiemos naktį pamiškėse galima pamatyti senovines jų bandas, po šimtą ir daugiau. Europoje jų priskaičiuojama apie milijoną.

Žagarės regioninio parko direktorius, medžioklės ekspertas Mindaugas Balčiūnas rugsėjį paprastai ima atostogas. Kad galėtų pabūti arčiau elnių. „Mano akimis, elnias yra tikrasis girios karalius, ne briedis“, - teigia miškininkas. Didžiąją metų dalį pratūnoję tankynėse, rudenį elniai tampa pasiekiami. Anot miškų žinovo, gamtoje patelių ir patinėlių santykis turėtų atsisverti, bet, kaip ir dažniausiai būna, patelių daugiau, o jos telkiasi apie įspūdingiausius, geriausią balsą turinčius herojus.

„Gražiausi, tinkamiausio amžiaus patinai prisivilioja 10-15 patelių. Ir jaunesni patinėliai dažnai sukiojasi netoli konkuruojančio būrio. Jų balsai ne tokie ryškūs, ragai ne tokie vešlūs kaip lyderių, bet ir jiems pavyksta vieną kitą draugę nuo „haremo“ nuvilioti“, - juokiasi 20 metų elnių gyvenimą tyrinėjantis gamtos žinovas. Elnių patino branda esanti dešimtaisiais gyvenimo metais. Iki to laiko jie užaugina šakočiausius, daugiausia sveriančius ragus. Tryliktais metais elnių ragų kokybė pradeda menkti, o labai senas elnias ant galvos užaugina tik du ne itin įspūdingus iešmus. „Elnio ragai yra jo genetinė kortelė. Todėl garbingi medžiotojai pirmiau stengiasi sumedžioti tuos patinus, kurie yra menkiau išsivystę, kurių ragai ne tokie įspūdingi, kol jie dar nespėjo palikti palikuonių. Perspektyvius patinus būtina saugoti, kad jie paliktų stiprius įpėdinius“, - teigia M.Balčiūnas.

Anot medžioklės eksperto, Lietuva šiuo atžvilgiu yra pažangi valstybė. Kiekvieną pavasarį medžiotojai privalo ekspertų komisijai pateikti sumedžiotus trofėjus - elnius, stirninus, briedžius. Komisija nustato žvėries amžių, atrankos grupę, selekcines savybes. Padaręs klaidą medžiotojas gali prarasti teisę kurį laiką medžioti tam tikrus žvėris. M.Balčiūnas kasmet sumedžiojąs vieną elnią: „Šį rudenį jau apžiūrėjau kokius penkiolika, bet nušauti dar nesiryžau nė vieno. Aukščiausios kokybės esąs tas medžiotojas, kuris sugeba prieiti arčiausiai gyvūnų. Tam yra priemonių, specialių balsą atkartojančių vilioklių.“ Brakonieriai irgi tuo metu naudojasi. Medžiotojai kartais randa tik galvą nupjautą, o tai rodo, kad ragai buvę įspūdingi. Elniai ragus užaugina kasmet, su branda ragai gražiausi. Natūraliai elniai ragus meta pavasarį.

„Šiųmetis rugsėjis šiltas, tad ir elniai truputį prisnūdę, aptingę. Kai rudenys vėsesni, šalnoti, užbaubia kaip reikiant. Visas miškas skamba“, - apgailestauja medžioklės ekspertas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder