Mėsinius galvijus auginanti I. Jundulaitė šalia miško esančiame aptvare laiko keliasdešimt jautukų. Iki šiol jos gyvulių niekas neužkliuvo, tačiau keletą pastarųjų rytų ji nustėrsta pamačiusi vis daugiau ir daugiau sužalotų savo augintinių. „Pirmąkart radau šešis apkandžiotus jautukus. Kitą rytą – dar keletą. O po pastarojo užpuolimo sužalotųjų jau dvylika. Visi jie žaizdoti, sustingę, sunkiai vaikštantys. Nieko neėda, negeria, krenta jų svoris. Keturių būklė ypač sunki – nežinia, ar išgyvens. Kiti bandos galvijai taip pat išsigandę, įsitempę, neramūs“, – „Žemaičiui“ pasakojo ūkininkė.
Pasak I. Jundulaitės, iškart kilo įtarimų, kad tai vilkų darbas. Norėdami tuo įsitikinti, po trečiojo užpuolimo medžiotojai ūkininkės valdose įrengė vaizdo stebėjimo kameras, tačiau plėšrūnai kol kas nepasirodė.
Nebeapsikentusi laukinių gyvūnų teroro, I. Jundulaitė kreipėsi į Stalgėnų seniūniją, prašydama nustatyti, kas puldinėja jos galvijus, ir išaiškinti, kokios galimybės gauti patirtos žalos atlyginimą. Seniūnija ūkininkės prašymą persiuntė Plungės rajono savivaldybės administracijai, ši viską išsiaiškinti pavedė Savivaldybės komisijai medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti. Jos pirmininkas – Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Januška.
„I. Jundulaitės kreipimąsi gavome birželio 18-ąją, pirmadienį. Ir iškart į jį sureagavome – antradienį apsilankėme pas ūkininkę, apžiūrėjome jos galvijus ir kokia žala padaryta“, – pasakojo V. Januška, į Luknėnus vykęs kartu su kitais komisijos nariais: Plungės rajono aplinkos apsaugos agentūros atstovu Tadu Andriuška, Valstybinės miškų tarnybos atstovu Algirdu Jurevičiumi, Savivaldybės ekologe Edita Lydiene ir medžiotojų būrelio „Draugystė“, turinčio ten medžioklės plotų, nariu Zenonu Srėbaliumi.
V. Januškos teigimu, akivaizdu, kad gyvūnai buvo užpulti, kai kurie iš jų stipriai apkandžioti. Ypač pažeistos uodegos, užpakalinių kojų sąnariai, žaizdoti šonai. „Žaizdos nėra gilios, kraujas nesitaško, bet akivaizdu, kad gyvūnams skauda, jie kenčia, kai kurie vos bepaeina. Be to, jaučiamos ir pasekmės – banda nebeėda, krenta jautukų, svėrusių 400–500 kilogramų, svoris“, – kalbėjo pirmininkas. Jo teigimu, komisija vieningai sutarė, kad tai – vilkų darbas. Mat jie pastaruoju metu labai aktyvūs, gyvulius puldinėja ne tik čia, bet ir kitose savivaldybėse.
Pasak V. Januškos, ūkininkei jau pateiktas atsakymas, kad jos gyvulius užpuolė vilkai ir kad ji gali teikti prašymą dėl patirtos žalos atlyginimo. „Savivaldybė turi Aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą, kurios lėšomis gali atlyginti vilkų padarytą žalą. Jai reikia pateikti tik tam tikrus dokumentus, o mes savo išvadą jau padarėme“, – sakė V. Januška.
Komisijos pirmininko teigimu, I. Jundulaitė turi kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris įvertins sužalotųjų jautukų būklę, nustatys padarytus sužalojimus ir žalą bei suskaičiuos, kiek kainuos gydymas. Remdamasi šiais dokumentais, Savivaldybė ūkininkei atlygins visus ar dalį nuostolių.
Plungės medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Virgilijus Ostasevičius patvirtino, kad šiuo metu vilkai augina jauniklius, tad visai tikėtina, kad gali puldinėti gyvulius, mat ieško maisto savo vaikams, be to, mokina juos medžioti. „Reikia pripažinti, kad vilkų Lietuvoje vis daugėja. Dėl to kenčia ir gyvulių netenkantys ūkininkai, ir medžiotojai, nes jų plotuose sunaikinama daug stirnų. Per metus leidžiama sumedžioti tik 60 vilkų, nors iš tikrųjų jų skaičių reikėtų reguliuoti rimčiau“, – įsitikinęs medžioklės žinovas.
Jo teigimu, Plungės rajone yra mažiausiai 15 vilkų. Nustatyta, kad vienoje iš bandų jų yra net 9. Šių plėšrūnų esama Plokštinės, Purvaičių, Medingėnų miškuose. „Kol augina vaikus, jie sėslesni, laikosi arčiau irštvos, o paskui pradeda klajoklių gyvenimą. Vilkas per parą gali nueiti apie 50 kilometrų, todėl jų apskaita gana sudėtinga“, – sakė V. Ostasevičius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą