Iš prieglaudos - veislinis šuo

Gyvūnų prieglaudų vadovai savo ruožtu džiaugiasi, kad šalia tendencijos palikti savo augintinius įsibėgėja ir kita - priglausti netekusius savo šeimininko keturkojus.

Gyvi pavyzdžiai

"Mes neieškojome specialiai Džeko Raselo terjero veislės šuns. Tiesiog prieglaudoje tokį išsirinko mano žmona. Prieš tai už nemažus pinigus buvome nusipirkę šunį iš veislyno, tačiau paaiškėjus, koks jis ligotas, teko užmigdyti. Be to, manau, kad kai kurie veislynų savininkai elgiasi nežmoniškai paversdami kalę gimdymo mašina, kol ją nualina, o kai nugaišta, jai jau turi pakaitalą", - sakė Torio šeimininkas Viktoras.

"Šv. Tomas Akvinietis teigė, kad kiekviena gyva būtybė turi sielą. Paėmiau septynerių metų dalmatiną iš prieglaudos, nes iš pirmo žvilgsnio pažadino šiltus jausmus. Gavau jo kilmės dokumentus, bet man tikriausia jų neprireiks. Iš pradžių bijojau, kad nesusitvarkysiu, tačiau greitai jos negerus įpročius pavyko pakeisti. Dabar to šuns neatiduočiau už jokius pinigus", - pasakojo Margarita.

Prireikia ir lašinių

Tai, jog tendencija pasiimti gyvūnus iš prieglaudos įsibėgėja, patvirtino faktas, jog iš VšĮ "Būk mano draugas" nuo praėjusios vasaros žmonės pasiėmė net apie 600 kačių ir šunų. Šiuo metu prieglaudoje gyvena apie 130 šunų ir beveik 90 katinėlių.

"Nemažai žmonių pageidauja išskirtinės veislės šunų: Kaukazo aviganių, kurtų, skalikų, haskių ir nenori už juos mokėti pinigų. Vieni žmonės į paramos dėžutę įmeta litą ar penkis, o kiti, apsižvalgę ir nepasiėmę gyvūno, įmeta 200 litų. Dauguma žmonių nori, kad gyvūnas būtų paskiepytas ir sterilizuotas", - sakė prieglaudos vadovė Galina Kučinskienė.

Į prieglaudą kartais patenka šunys tiesiai iš veislyno. Pavyzdžiui, patikrinus anoniminį skundą iš veisėjų teko skubiai pasiimti 4-7 mėnesių greihaundus, išsekusius iš bado. Jiems reikėjo statyti lašines, intensyvaus gydymo, nes dėl badavimo sutriko inkstų ir kepenų veikla, nusilpo imunitetas.

"Neatsakingi veisėjai prisiveisia įvairių veislių šunų per daug, o kai nepavyksta parduoti, nebeprižiūri, nebemaitina. Laimė, greihaundai rado namus Rygoje, Vilniuje, Klaipėdoje. Aš nerūšiuoju gyvūnų į gražius ir ne, vertus gyventi arba ne. Man visi gyvūnai yra nuostabūs. Ir ačiū Dievui, kad yra žmonių, turinčių didelę širdį, nebijančių vargo ir priglobiančių kad ir veislinį, bet seną šunį širdininką, rastą įmestą į šulinį, dabar vaikštantį su sauskelnėmis, nes ir inkstai nesveiki", - sakė Galina, pati į namus pasiėmusi jorkšyro terjerą.

Prieglaudoje gydomi ir automobilių partrenkti, ir konteineryje rasti dar akli šunyčiai, sergantys epilepsija. Jie sustiprinami gerai maitinant, "nukirminami", skiepijami.

Prieglaudos vadovė sakė, kad paliktų likimo valiai gyvūnų daugėja, nes tautiečiai emigruoja, jų vaikams atsibosta gyvi žaisliukai, o kartais aplinkybės išties nepalankios. Antai vyras verkė palikdamas nupenėtą, numylėtą retriverį, nes įmonei bankrutavus jis neteko buto, automobilio ir santaupų.

Dominuoja mišrūnai

"99 procentai pas mus patekusių gyvūnų - mišrūnai. Tačiau ir mums atiduoda veislinių. Pirma priežastis: savininkai išvyksta į užsienį, antra - gimė vaikas. Žmonės atsisako susirgusių šunų, už kuriuos brangiai sumokėjo, nes gydymui kažkodėl išlaidauti nebenori. Paskutinysis mums pateko Vakarų Škotijos baltasis terjeras ir iškart pasipylė žmonių prašymai jį atiduoti. Sarkastiškai pasišaipau iš tokių žmonių, kurie turi vietos priglausti škotų terjerą, bet ne paprastą šuniuką. Tiems, kurie paskambinę reikalauja retos rūšies šunų, sakome, kad kreiptųsi į Kinologų draugiją, sumokėtų pinigėlius ir turės. Kai pas mus patenka šuo su kilmės dokumentais, mes dažniausiai juos suplėšome, gyvūną iškastruojame, nors žmonės dėl to labai pyksta. Šunys neturi būti veisiami pardavimui, jų pakanka prieglaudose. Kokių tik nesame turėję: koliai, boseronai, mastifai ir mastinai, dalmantinai, Kaukazo aviganiai, prancūzų buldogai - absoliučiai visos retos veislės", - sakė įmonės "Nuaras" direktorė, veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitienė.

Tiems, kurie skundžiasi apsigavę dėl veislės grynumo ar gavę nesveiką gyvūną, ji pataria pasidomėti, ar veisėjai dalyvauja Kinologų draugijos veikloje, ar laiko gyvūnus narvuose ir juos "kepa" kergdami nežinia su kuo.

J. Gustaitienė pasidžiaugė, kad vien šiais metais žmonės iš prieglaudos paėmė 602 šunis.

Pasipelnymo atvejų netrūksta

"Pasitaiko, kad norintys pasipelnyti, neatsakingi ir nelegalia veikla besiverčiantys prekeiviai parduoda sergančius, neskiepytus ir netinkamomis sąlygomis laikytus gyvūnus, užsikrėtusius parazitais, nusilpusia imunine sistema", - sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė.

Gyvūnus iš nežinomų pardavėjų žmonės perka todėl, kad šie pigūs, bet nepagalvoja, kiek išlaidų turės juos gydydami. Neretai gyvūnas vis tiek nugaišta.

"Perkant gyvūną svarbu raštu patvirtinti jo pardavimo-pirkimo sąlygas, sveikatą liudijančius dokumentus, nepasitikėti prekeivio pažadais kilmės dokumentus atiduoti vėliau. Mūsų tarnyba nesprendžia ginčų tarp pirkėjų ir pardavėjų. Tačiau nepamirškime, kiek daug gyvūnėlių laukia prieglaudose", - sakė specialistė.

Nuo 2013 m. įsigaliojo nauji veterinarijos reikalavimai gyvūnų veisėjams. Jie savo veiklą privalo registruoti teritorinėse valstybinėse maisto ir veterinarijos tarnybose, gauti patvirtinimą, kad veisyklų patalpos, laikymo sąlygos nekelia pavojaus gyvūnų sveikatai ir gyvybei.

Per 2014 m. I pusmetį tarnyba gavo 453 pranešimus apie gyvūnų gerovės pažeidimus (kenčia alkį, troškulį). 137 iš jų pasitvirtino. Per šį laiką skirta 20 baudų, 2 bylos perduotos teismui. Keli gyvūnai atimti ir perduoti gyvūnų globos oragnizacijoms.

Klaipėdos valstybinės veterinarijos ir maisto tarnybos direktorius Antanas Bauža sakė, kad veisėjai, laikantys gyvūnus butuose, netikrinami, tačiau jeigu jie yra registravę patalpas, stebimi.

Anot jo, visuomenė turėtų būti pilietiškesnė ir pranešti apie tokius veisėjus, kurie savo butuose netinkamai laiko kergiamus gyvūnus ir šių palikuonis.