Ką gegutės užkukavo?

Tokios akimirkos yra labai trumpos - tikrai tik akies mirksnis. Gamtai savo gyvenimuose mes turime labai mažai laiko. Todėl nedaug ką spėjame pamatyti, užfiksuoti ir suprasti. Kartais pagalvoji - mes gyvename taip ilgai ir net neįsivaizduojame, kiek laiko savo vystymuisi nuo kiaušinio, o po to visam savo gyvenimui turi bet kuris paukštis. Per mūsų gyvenimą pasikeičia dešimtys žvirblinių paukščių kartų - kasmet po vieną. Juk subręsta jie jau pirmąjį savo savarankiško gyvenimo pavasarį, taigi dar neturėdami metų. Gamtoje nedaug paukščių, kurie perėti pradeda būdami 3-5 metų. Tokie yra kormoranai, gandrai, ereliai. Paprasta kiemo kielė pernai išsirito iš kiaušinio kažkur čia pat paslėptame lizde. Dabar ji pati ilgai triūsė, rinko šiaudelius, po to šapelius ir plunksnas, paruošė lizdą ir štai - peri, augina naujus kieliukus. Taip pat pernai iš kiaušinio išsirito ir gegutė, dabar nerimstanti, nuo ryto ankstumos kukuojanti, metus skaičiuojanti mūsų sode.

Gegutės - ypatingi paukščiai. Mūsų platumose sutinkamos rūšys (šiaurinėje Eurazijoje jų tik keletas) yra lizdų parazitai - pačios neperi, nesuka lizdų ir neaugina jauniklių. Tai nėra jų pasirinkimas, taip per evoliuciją susiformavo jų biologija. Mes, kalbėdami apie gegutes, tikrai neturėtume priežasčių ant jų pykti, vadinti negeromis paukštėmis, tuo labiau šį pavyzdį primesti žmonėms. Kas ten žino, ką jos darytų, jei galėtų rinktis...

Visi giedantys paukščiai savo balsais praneša apie lizdo teritoriją, perspėja, kad ji jau užimta. Gegutės patino giesmė (kukavimas) atlieka tokią pačią funkciją - jis skelbia kitiems gegučių patinams (bet ne visiems likusiems paukščiams), kad jo „prižiūrimoje“ teritorijoje visi žinomi lizdai gali tapti jo patelės padėtų kiaušinių peryklomis. Ne tik peryklomis, bet ir jauniklių auginimo vietomis. Senosios gegutės tikrai niekada nesužino, kaip sekėsi jų vaikams, - gamtoje tokia informacija nesidalijama. Čia pakanka gyventi tvarkingai, stropiai daryti tai, kas yra patikėta gamtos, ir... ir viskas.

Kiemo veja bėgiojanti kielė yra viena iš galimų gegužiuko įmočių. Taip, taip, įtėviais paukščiai tampa tikrai ne gera valia - gegutės patelė patykojusi suranda jų lizdus, snape atneša padėtą kiaušinį ir atsargiai jį įdeda lizdan. Tiesa, šis kiaušinis pagal gegutę visai mažas, jis dažnai net ir margas taip pat, kaip ir lizdo šeimininkų kiaušiniai.

Toliau viskas vyksta paprastai: išsiritęs gegužiukas - aklas, plikas - staiga randa daug jėgų ir iš lizdo išmeta kitus kiaušinius ar jauniklius ir lieka vienui vienas. Tėvai augina jį, dirba ir dirba, nes jis auga kaip ant mielių, maisto prašo daug. Per pavasarį gegutės patelė gali padėti iki 20 kiaušinių. Deja, tiek gegužiukų neužauga, todėl šios rūšies populiacija nei auga, nei mažėja. Galbūt labiau mažėja, bet tai jau ne gamtos, o žmonių problemos.

Jos dar tik pradeda kukuoti, gali būti, kad ne visos spėjo sugrįžti. Girdėsime jas dar du mėnesius, taigi - tiek tęsis ir gegučių vasara. O gal - pavasaris?

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“