„Pats brangiausias yra mūsų didžiausias voras – galijotas. Jis yra ir didžiausias pasaulyje ir kainuoja tarp 3–5 tūkst., jeigu jį iš viso pavyksta rasti nusipirkti“, – sako zoologijos sodo direktorius Mindaugas Maurukas.
Ne visiems patrauklūs gyvūnai, kuriuos zoologijos sodo įkūrėjai pamilo dar vaikystėje, čia auginami panašiomis sąlygomis, kokiomis gyvena natūraliai. Svarbi temperatūra, drėgmė.
Žolėdžiai sodo gyventojai, pavyzdžiui tarakonai, gyvalazdės, maitinamai obuoliais, bananais, lapais. O skorpionai, maldininkai ir kiti gyvaėdžiai – čia užaugintais tarakonais. Laikomi zoologijos sode, anot jo įkūrėjų, gyvūnai išgyvena kur kas ilgiau nei gamtoje – čia nėra juos medžiojančių plėšrūnų.
„Pats zoologijos sodas yra labiau ne ta vieta, kur tik lankytojai lankosi – tai yra labiau mokslinė institucija. Tikrai bus vykdomi ir moksliniai tyrimai. Vienas jų – tai vorų nuodų panaudojimas medicinoje, yra įtrauktas į planus. Begalė projektų yra galvoje, tiktai reikia truputėlį laiko, kad suspėtume viską pradėti“, – sako M. Maurukas.
Insektariumas, kuriame ateityje žadama gyvūnų rūšių padidinti iki šimto ir įkurti drugelių kambarį, kol kas dirbs tik per vasarą. O vėliau, planuojama, veiks visus metus. Kaip ir praėjusį rudenį, vabzdžių sodo įkūrėjai ateinančiais mokslo metais ketina aplankyti šalies mokyklas ir supažindinti moksleivius su egzotiniais gyviais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą