Pirmieji dveji Afrikos drambliuko metai nulemia jo ateitį

Tyrėjai aptiko ryšį tarp drambliuko patiriamos motiniškos globos ir jo gyvenimo kokybės ateityje. Per pirmus dvejus metus stokojantys motinos rūpesčio drambliukai lėčiau vystosi ir vėliau bręsta, informuoja bbc.co.uk.

Tyrimas paskelbtas „Biology letters“ žurnale.

„Motinos rūpestis jaunikliu pirmaisiais dvejais drambliuko metais turi ilgalaikių pasekmių – maždaug 40-čiai metų“, – konstatavo tyrimo bendraautorė Phyllis Lee iš Stirlingo universiteto.

„Klausimą, kaip gyvūnai ilguoju periodu reaguoja į iš pirmo žvilgsnio mažmožius, nutinkančius jų pirmaisiais gyvenimo metais, mes linkę ignoruoti. Šios problemos aktualumą pastebime tik žmonių gyvenime“, – atkreipė dėmesį mokslininkė.

Profesorė P. Lee su tarptautine tyrėjų komanda tvirtina, kad nepatyrusios motinos dažnai savo jaunikliais „r0pinasi netinkamai“

„Dažnai jos ne tik yra nepatyrusios, bet ir fiziškai nepasirengusios gimdyti. Jei dramblė mama tampa būdama 10–12 metų, ji mažyliui išnešioti ir tinkamai pasirūpinti yra tiesiog per smulki. Dėl to jaunikliai dažniau miršta, o išgyvenusieji visą likusį gyvenimą jaučia neigiamas pasekmes, ypač patinėliai“, – konstatavo profesorė.

Tarp šių neigiamų pasekmių – seksualinio ir fizinio vystymosi sutrikimai.

„Ypač tai paveikia vyriškos lyties drambliukus, kurie užauga žemesni nei normalaus ūgio suaugę drambliai. Dėl to jie per vėlai pradeda reprodukuotis. Jie niekada netampa tokiais dideliais kaip jų bendraamžiai, todėl visą gyvenimą susiduria su dauginimosi kliūtimis“, – aiškino profesorė R. Lee.

„Kadangi gyvenimo trukmė nėra jau tokia ilga, bergždžiai praradus keletą potencialiai reprodukcinių metų, patiriama reprodukcinė sėkmė dramatiškai sumenksta“, – dėstė biologė.

Tyrėja priminė, kad dramblės jauniklių gali susilaukti gerokai anksčiau už patinėlius – sulaukusios 10–12 metų. Drambliai seksualiai subręsta ir gali apvaisinti dramblę tik sulaukę 25–30 metų.