Iki paskutinių dienų tvenkiniuose ir ežeruose laikėsi daug vandens paukščių. Dabar jie skuba į neužšalusius vandenis didesnėse upėse, miestuose, o gausiausios sankaupos susitelks tradicinėse vietose – Nemune prie elektrinės užtvankos, Elektrėnų vandens saugykloje.
Sveikiems paukščiams pasiekti saugias vietas nesudėtinga. Tačiau kasmet, užšąlant vandens telkiniams, Aplinkos ministerija sulaukia daug pranešimų apie neišskridusius paukščius.
Žmonės, sunerimę dėl jų likimo, skambina, teiraujasi, skatina kuo skubiau gelbėti paukščius. Toks rūpestis yra labai svarbus – gyvūnų globėjai gali vykti į nurodytas vietas ir padėti tiems, kam pagalba reikalinga. Tačiau, prieš skambinant gelbėtojams, būtina įsitikinti, ar paukščiams tikrai reikia padėti.
Pirmosios dienos kai užšąla ežerai ar tvenkiniai paukščiams dar neatrodo pavojingos – jie sotūs, šaltis nebaisus, todėl antys ir ypač gulbės gali bent porą dienų tūpinėti ant ledo, plaukioti properšose. Kai išalks ir patirs, jog ledas netirpsta, paukščiai pakils kelionėn ir žiemaviečių paieškon.
Sveikų paukščių gelbėti nereikia. Kas kita – paliegę, skristi negalintys paukščiai, kurie tikrai liks, kai į orą pakils sveikieji.
Jais pasirūpins Gyvūnų globėjų asociacija, su kuria Aplinkos ministerija sudarė gyvūnų globos priemonių įgyvendinimo sutartį.
Pastebėję sužeistą ar sergantį pagalbos reikalingą paukštį, skambinkite Gyvūnų globėjų asociacijos specialistams tel. 8 686 44828.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą