Stumbrus iškraustys į Žemaitijos ir Dzūkijos miškus

Stumbras – stambiausias Europos gyvūnas, įrašytas į tarptautinę Raudonąją knygą. Gyvena 20–30 metų, sveria iki 1,5 tonos.

Prieš 40 metų pirmieji stumbrai atvežti į Panevėžio rajono Pašilių stumbryną. Čia dabar globojama 17 gyvūnų, o per 70 gyvena laisvi, daugiausia Kėdainių ir Panevėžio rajonuose.

Besiganantys galiūnai dažnai nuniokoja pasėlius, vien tik Kėdainių rajono ūkininkams šiemet reikia sumokėti pusę milijono litų už stumbrų padarytą žalą.

Tad užsimota stumbrus perkelti į didesnius Žemaitijos ir Dzūkijos miškus. Numatoma įrengti aptvarus Telšių urėdijos Žvėrinčiuje, o vėliau – Dainavos girioje.

„Aptvarams įrengti, infrastruktūrai sutvarkyti valstybės biudžete nėra numatyta lėšų. Mes turėjom peržiūrėti ES paramą biologinės įvairovės išsaugojimui“, – sako Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Tačiau nuogąstaujama, kaip reikės perkelti stumbrus jiems nepakenkiant.

„Stumbrus užmigdyti galima tik jaunesnius nei 2 metų, o vyresni neatlaiko. Be to, reikės ir kranų pakelti, ir transporto. O jei neužmigdžius bandos – užmigdomi jaunikliai, tada vyresnieji stumbrai tą jauniklį bando pakelti ragais, kad jis pabėgtų, bet taip jį nužudo“, – teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Iki 2015-ųjų pabaigos stumbrus numatoma sutalpinti į aptvarus, o vėliau iš Dainavos girios jie vėl būtų paleidžiami į laisvę. Esą platūs Dzūkijos miškai labiau tinkami šiems girios galiūnams, mat kad vienas stumbras galėtų nedarydamas žalos išgyventi laisvėje, reikia apie tūkstančio hektarų.

Pasak aplinkosaugininkų, kelis senus, ligotus stumbrus numatoma leisti sumedžioti, o dalį šių į Raudonąją knygą įrašytų gyvūnų planuojama atiduoti privatiems asmenims, norintiems juos laikyti.