Europinis maldininkas (Mantis religiosa) yra labai plačiai paplitusi centrinėje ir Pietų Europoje rūšis, introdukuota Afrikoje, Australijoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje.
Arčiausiai Lietuvos, natūraliai, europinis maldininkas gyveno Lenkijoje, pietų Baltarusijoje, gerai įšildomose pievelėse, pušynų pakraščiuose. Pastarąjį dešimtmetį stebimas europinio maldininko plitimas, užfiksuojama naujų radaviečių Lenkijoje, visoje Baltarusijoje, maldininkai aptikti ir Latvijos teritorijoje, prie Daugpilio.
Vilniuje maldininkai pirmą kartą matyti 2008 metais rugpjūčio mėnesį, o plisti Lietuvoje pradėjo prieš 5 metus, dažnesni pietų ir pietryčių Lietuvoje, Vilniuje, Kaune, šiais metais daugėja pranešimų ir iš Vakarų Lietuvos.
Žuvinto biosferos rezervate šių metų liepos mėnesį stebėta maldininko nimfa - nesubrendęs vabzdys, tai anksčiausias maldininko stebėjimas Lietuvoje.
Rugpjūtį – rugsėjį subrendę maldininkai poruojasi, patelės deda kiaušinėlius, kurie padengiami klijingu skysčiu, vėliau sutvirtėjančiu. Taip padedama kiaušinių dėtis vadinama ooteka. Žiemoja kiaušinėliai. Gegužės mėn. išsiritę jauni maldininkai išplinta po apylinkę. Suaugę ir jauni maldininkai yra plėšrūs, minta įvairiais vabzdžiais, tame tarpe ir jaunesniais savo broliais, patelės neretai kopuliacijos metu suėda patinėlį. Ryškus maldininkų skiriamasis bruožas – dvi didelės priekinės kojos su aštriais dantukais. Jomis maldininkai gaudo grobį. Dažniausiai grobio tyko priekines kojas sudėję lyg melsdamiesi. Vabzdžiui prisiartinus (maldininkai geba tiksliai apskaičiuoti atstumą iki aukos), su kojom mikliai auką sugriebia. Jauniems maldininkams labai pavojingi kiti plėšrūnai, ypač skruzdės. Suaugusių patelių dydis maždaug 43–88 mm, patinėliai mažesni - maždaug 34–63 mm. Spalva varijuoja nuo žalios iki geltonai rudos ar rudos.
Kornelijos Dambrauskienės nuotr.
Rugsėjo pirmosios vakarą Juodkrantės gyventoja aptiko šį neregėtą svečią ir apie tai pranešė Kuršių nerijos nacionaliniam parkui. Esame dėkingi už suteiktą informaciją, nes šių stebėjimų Vakarų Lietuvoje dar labai nedaug.
Gamtos tyrimų centras registruoja visus radimo atvejus Lietuvoje. Ypač naudinga informacija būtų iš Vakarų ir Šiaurės Lietuvos. Apie maldininko radimo atvejus galima pranešti el. adresu [email protected] ar susisiekus su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, biologinės įvairovės skyriaus specialistais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą