Vyras, kurį prarijo begemotas, išgyveno

Vyras, kurį prarijo begemotas, išgyveno

Gidui Paului Templeriui keliaujant Zambezio upe (Zimbabvė), jį užpuolė milžiniška pabaisa. Nelaimės metu beveik pusė jo kūno atsidūrė galinguose gyvūno nasruose. Nors vyrą buvo prarijęs begemotas, jis išgyveno.

Begemoto išpuolis įvyko Zimbabvėje, Zambezio upėje prieš 17 metų. Praėjusią savaitę P. Templeris papasakojo savo istoriją britų dienraščiui “The Guardian”.

"Viskas įvyko staiga, nepajutau jokio pavojaus. Toks jausmas, kad staiga apakau ir apkurtau", - prisiminė vyras.

Upės gidas P. Templeris, kuriam tuo metu buvo 27 metai, netoli Viktorijos krioklio plaukė su turistų ir pradedančiųjų gidų grupe.  Tuomet juos užpuolė 1800 kilogramų sveriantis begemotas.

"Jaučiau, kad mano kojas dengė vanduo, tačiau viršutinė kūno dalis buvo beveik sausa -  tęsė jis. - Atrodė, kad buvau įkalintas gleivėtoje erdvėje. Užuodžiau šlykštų sieros kvapą, primenantį supuvusius kiaušinius, jaučiau siaubingą spaudimą ties krūtine. Nors mano rankos buvo prispaustos, man pavyko išlaisvinti vieną ranką ir, palietęs delnu, pajutau šiurkščius begemoto snukio šerius. Tik tuomet supratau, kad panirome po vandeniu, o apatinė mano kūno dalis buvo begemoto nasruose".

Afrikoje begemotai nužudo daugiau žmonių, nei kuri kita laukinės gyvūnijos rūšis. Jie sugeba nesunkiai perkasti žmogų per pusę savo neįtikėtinai stipriais nasrais, kuriuose - milžiniškos iltys ir pjaunamieji dantys.

P. Templeris išgyveno, tačiau buvo sunkiai sužeistas. Jis prarado kairiąją ranką ir, pasak jo pirmųjų atsiminimų po įvykio, turėjo tokią baisią žaizdą, kad plika akimi buvo matyti jo plaučiai.

Polas  pasakojo toliau: „Atrodo, kad begemotas mane maitodamas naudojosi visais savo dantimis.  pasak daktaro, mano kūne buvo aptikta beveik 40 durtinių žaizdų. Jis buvo tiesiog įsiutęs - mėtė mane į orą ir pagaudavo, purtė tarsi šuo, žaidžiantis su lėle“.

Vis dėlto P. Templeris mano, kad jam pasisekė. Mirė vienas jo treniruojamų gidų, kurio kūną rado tik po dvejų dienų.

Kaltininko begemoto nebuvo bandyta persekioti ar medžioti.

Netgi tokia nelaimė neatbaidė Polo nuo vandens. Vyras pasakojo, kad po dvejų metų jis ir vėl vadovavo ekspedicijai, kuri keliavo tuo pačiu upės ruožu, kai vėl susidūrė su begemotu.

„Pradėjau taip garsiai rėkti, kad su manimi buvę žmonės sakė niekuomet negirdėję nieko panašaus. Begemotas greitai paniro po vandeniu ir nebesugrįžo. Lažinuosi, kad tai buvo tas pats begemotas, pasiryžęs baigti darbą".

Vertė Linas LUKOŠEVIČIUS

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder