Antradienį pranešta, kad Teksaso valstijoje, Holsvilio vietovėje, nuo žaibo žuvo 19 karvių. Pasak mačiusiųjų, žaibas trenkė į medį, po kuriuo gyvuliai slėpėsi nuo lietaus. Maždaug trečdalis bandos krito negyvos.
Pranešimas apie masinę karvių žūtį Teksase pasirodė kelios dienos po žinios apie incidentą Norvegijos pietuose esančiame nacionaliniame parke. Ten žaibas nutrenkė 323 šiaurinius elnius.
Žuvusius elnius, tarp jų 70 jauniklių, eigulys rado Hardangervidos plokščiakalnyje. Šiame kalnų masyve įkurtame nacionaliniame parke gyvena didžiausia Europoje laukinių šiaurinių elnių kaimenė - ją sudaro apie 10 tūkst. gyvūnų. Penktadienį toje vietovėje siautė labai stiprios audros.
„Esant blogiems orams gyvūnai laikosi krūvoje - ir į juos trenkė žaibas“, - sakė Norvegijos aplinkos agentūros pareigūnas Kjartanas Knutsenas.
Kiek žinoma, šis incidentas yra didžiausias iš visų žinomų tokio pobūdžio įvykių.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas „Vakaro žinioms“ teigė, kad įvykis Teksase gal per daug ir nestebina, bet tai, kas įvyko Norvegijoje, tikrai galima vadinti anomalija. Mat kuo šiauriau nuo pusiaujo, tuo žaibų būna mažiau.
„Tiesą sakant, realiai net neįsivaizduoju, kokia žaibo iškrova ten turėjo būti, kad nužudytų šitiek elnių, - tai turėjo būti kažkas labai stipraus, gal net koks kamuolinis žaibas“, - svarsto specialistas.
Tiek žmogus, tiek gyvūnas yra laidininkas, tad, žaibui trenkus į vieną gyvą organizmą, nuo žaibo iškrovos nukenčia ir visi, kas su juo liečiasi. Tad jei gyvūnai stovėjo susiglaudę, nieko nuostabaus, kad jie visi ir nukentėjo.
D.Valiuko teigimu, kad nuo žaibų kažkas užsidega ar žūsta žmonės, nieko nuostabaus, taip būna kasmet įvairiose pasaulio šalyse. Tačiau apie tokius masinius gyvūnų nekentėjimus nuo žaibo girdėti tenka ne taip ir dažnai.
Tokių faktų, kaip ir kitų gamtos ar klimato anomalijų padažnėjimą, anot specialisto, galbūt galima sieti su klimato kaita. Vis dažniau susidaro audrų debesys, didesnis kontrastas tarp karštų ir šaltų oro masių, tad didesnė ir žaibo iškrova. Be to, iš pietų vis dažniau ateina cikloninės oro masės, audros debesys vis labiau nukeliauja į šiaurę ir šiaurinėse platumose atsiranda didesnė žaibo iškrovos tikimybė. Didėjant konvekcijai - garavimui nuo žemės - formuojasi galingesni debesys ir susidaro galimybė stipresniam žaibui.
Negana to, anot D.Valiuko, yra labai daug veiksnių, kurie nulemia vienus ar kitus įvykius. Tad kai vyksta modeliavimas, tarkime, koks gali būti ateinantis ruduo, numatyti visus veiksnius ir pakankamai įvertinti galimą kiekvieno jų poveikį labai sudėtinga. Net vienas nepakankamai įvertintas veiksnys gali smarkiai pakeisti visą prognozę. Gamtoje viskas labai glaudžiai susiję - vandenynas, debesys, net kur nors išsiveržęs vulkanas bet kokias žmogaus prognozes gali iš esmės pakeisti. Kita vertus, ne visada yra tiesioginė vieno veiksnio priklausomybė nuo kito. Dėl to žmogui viską numatyti ir susieti labai sunku, o vieni ar kiti gamtos reiškiniai neretai tampa nenuspėjami. Vykstant klimato kaitai, tas nuspėjamumas tampa dar keblesnis.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą