1 mitas: kad taptum protingesnis, klausykis Mocarto
Šiam mitui, esą klausydamiesi klasikinės muzikos žmonės tampa protingesni, jau per 20 metų. Apie "Mocarto efektą" pirmąkart prabilta 1993 m. žurnale "Nature". Tuomet buvo paskelbti tyrimo duomenys, parodę, esą erdvinio mąstymo testo rezultatai buvo 8 balais geresni, kai studentai klausėsi Mocarto sonatos "K 448", o ne kitos muzikos arba tylos. Tačiau netgi iš šio tyrimo buvo aišku, kad jo rezultatai tampa nebeaktualūs jau po 10-15 minučių. Be to, aukšti erdvinio mąstymo testo rezultatai dar nereiškia, kad žmogui seksis matematika arba jis išsiskirs iš kitų savo verbaliniu mąstymu.
Kai kurie mokslininkai mano, kad "Mocarto efektas" greičiausiai yra susijęs su malonumu arba nuotaikos permaina, o ne su muzikos genijaus poveikiu. Be to, kiti tyrimai patvirtino, kad 10-11 metų paauglius labiau už Mocartą paveikia grupė "Blur".
2 mitas: kairysis smegenų pusrutulis valdo kūrybines žmogaus galias, dešinysis - logiką
Smegenis iš tiesų sudaro du pusrutuliai, susieti vadinamosios didžiosios smegenų jungties (corpus callosum). Iš čia ir kyla įvairios teorijos apie skirtingas šių dalių funkcijas.
Sveikos smegenys iš tiesų naudoja abu pusrutulius. Netgi atliekant paprasčiausius veiksmus, susijusius su kalba, kūryba arba sprendžiant matematikos uždavinius, dirba visos smegenys.
Vienintelis svarbus skirtumas tarp pusrutulių yra tas, kad dešinysis atsako už kairiosios kūno pusės judesius, kairysis - už dešinės pusės. Tačiau net ir šios funkcijos gali keistis. Pavyzdžiui, jeigu įvykus smegenų traumai būna pažeistas vienas iš pusrutulių, kitos smegenų dalys ir netgi kitas pusrutulis gali perimti kai kurias jo funkcijas.
3 mitas: smegenų nervų ląstelės neatsinaujina
Ilgą laiką šią klaidingą išvadą palaikė patys mokslininkai, kurie buvo įsitikinę, kad nuo tam tikro amžiaus žmogaus smegenyse nebeatsiranda naujų ląstelių. Ir kai JAV neurobiologas Džozefas Altmanas (Joseph Altman) 7-ajame dešimtmetyje įrodė, kad suaugusios žiurkės gali formuoti neuronus, juo paprasčiausiai nepatikėjo.
Vis dėlto Altmano rezultatus patvirtino ir kitos rūšys. 9-ajame dešimtmetyje mokslininkai įrodė, kad naujos ląstelės randasi ir giedančių paukščių smegenyse, o 10-ajame dešimtmetyje toks reiškinys pastebėtas tiriant peles ir beždžiones. Galiausiai 1998 m. buvo paskelbti tyrimo rezultatai, pagal kuriuos, naujos smegenų ląstelės formuojasi ir suaugusiems žmonėms.
Tokie rezultatai buvo gauti tiriant onkologinius ligonius. Jiems į smegenis buvo įtaisyti tam tikri markeriai, o po mirties gauti tvirti įrodymai, kad naujos ląstelės randasi hipokampe - toje smegenų dalyje, kuri atsakinga už atmintį.
Lieka atviras klausimas: kodėl mes tiek mažai atsimename iš savo ankstyvosios vaikystės? Galbūt priežastis yra ta, kad vaikystėje naujų ląstelių formavimo procesas hipokampe vyksta taip greitai, jog pažeidžia mūsų prisiminimus...
4 mitas: viskas, ką mes prisimename, yra tikra
Pasirodo, mūsų atmintis nėra patikimas informacijos šaltinis. Netgi itin stipriai emociškai nuspalvinti prisiminimai, kuriuos matome taip ryškiai (vadinamieji atminties blyksniai), yra pilni klaidų, spragų ir supaprastinimų.
Tokią tiesą patvirtino tyrimas, atliktas po to, kai buvo paskelbtas nuosprendis O. J. Simpsonui garsiojoje dvigubos žmogžudystės byloje. (JAV futbolininkas ir aktorius buvo apkaltintas nužudęs žmoną ir jos draugą. Bylos nagrinėjimas truko 9 mėnesius. - Red. past.).
Tyrimo rezultatai parodė, kad praėjus 15 mėnesių po to, kai tyrimo dalyviai išgirdo naujieną apie nuosprendį, jų prisiminimai buvo tikslūs tik pusiau (50 proc.). Prabėgus 32 mėnesiams - jau tik 32 proc.
Panašų eksperimentą mokslininkai atliko prabėgus 7 savaitėms po Rugsėjo 11-osios. 73 proc. Manheteno studentų prisiminė, kad rugsėjo 11 d. jie per televizorių matė pirmąjį lėktuvo susidūrimą su vienu iš Pasaulio prekybos centro pastatų. Iš tikrųjų šis vaizdas buvo parodytas tik kitą dieną.
Be to, kai kurie mokslininkai mano, jog įvykiai, apie kuriuos galvojame dažniausiai, atmintyje yra labiausiai iškraipomi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą