Apie Norą, veidrodžių karalystės princesę

Klaipėdietę ponią Valeriją sutikau vediną beždžionėle Nora, ir su pastarąja žaibiškai užsimezgė "pokalbis". Išdykauti, gėrėtis komiškomis šio padarėlio grimasomis ir juoktis kaip iš kokio Čarlio Čaplino - smagu, tačiau tikriausia visai kas kita - gyventi su juo?

Kapucinas - kabiauodegių šeimos primatas, kurio gimtinė - Pietų ir Centrinės Amerikos miškai. Jo galva primena vienuolių kapucinų gobtuvą, todėl ir buvo taip pavadintos. Ponia Valerija 1999 metais tą gyvą nestygstantį džiaugsmą nusipirko iš jūreivio...

Durys be rankenų

"Nuo mažens Nora buvo paklusni, laikėsi tam tikro etiketo ir susitarimų, į akis nešoko. O su metais nuovokos tik daugėjo, - pasakojo moteris. - Palikta viena namie, ji gali prikrėsti eibių, todėl išeidama išimu rankenas iš kambarių, kur jai eiti tabu, durų. Tačiau kai esu aš - rami kaip belgas, kedenasi sau kailį." Šeimininkė primato protą palygintų su penkerių metų vaiko.

Nora mėgsta erzinti papūgėlę Radži, bet dažniau ją mėgina pabučiuoti, ir tuomet gauna snapu į kaktą. Parėjusi iš lauko, Nora noriai plaunasi visas keturias letenukes, nes juk ir miega lovoje, ant savo pagalvėlės.

Plepi ir šeimininkiška

"Aš su Nora keliauju visur, kur man reikia, nes ją gali neštis kaip rankinę. Tačiau žmonės vis dar niekaip nepripranta prie žvėrelio ir kartais mus vejasi... Mažus vaikelius Nora myli, išbučiuoja pirštelius po vieną, tačiau ūgesnių prisibijo ir vengia, nes jie visaip erzina ir stengiasi ją išvesti iš pusiausvyros..."

Ponia Valerija jau seniai perprato kapucinės skleidžiamų garsų prasmę: jeigu ši patenkinta - murkia kaip katė, tiesia leteną sveikintis; kai nustebusi - klausiamai pypsi, o jeigu grįžta iš žygio kupina įspūdžių, neįmanoma jos nutildyti - šneka ir šneka skirtingomis intonacijomis.

Sunku pasakyti, ką Nora mėgsta ėsti labiausiai: riešutus, pieniškas dešreles ar vaisius. Tačiau ši gurmanė mėgsta ragauti naujus patiekalus: pavyzdžiui, šeimininkės plaktą grietinėlę su želė. Kai abi nueina į turgų, daugybė prekeivių stengiasi pavaišinti, ir bėda, kad lašiniai neina beždžionėlei į sveikatą...

"Ji domisi, kai ką nors gaminu virtuvėje. Štai palieku akimirkai mėsmalę - grįžus randu prikištą skudurėlių..."

Pamaivos spektakliai

Nors specialiai Norai yra pasiūta drabužėlių žiemai, ji nieku gyvu nesutinka jais rengtis. Kas kita - skrybėlaitės ir kepurės. Bet ir vėl: globėja numezgė kepurytę, pasimatavo ir... pakeitė šią maišeliu ant galvos.

Priešais veidrodį Nora praleidžia ne mažiau laiko kaip artistė: pasičiupusi dar mažą veidrodėlį, apžiūrinėja save iš profilio ir iš viršaus, vaiposi. Stebeilydama į savo atvaizdą, gyvai su juo kalbasi, reiškia gan euforiškus jausmus.

"Nora nepakenčia aromatų; jai patinka smardintis kokiu tepalu, statybinėm medžiagom ar purvu. Tačiau kai aš rengiuosi į svečius, ji paslaugiai atsuka ir atkiša man kvepalų buteliuką. Moka atsidaryti ir didesnį - gėrimų butelį (yra abstinentė) ar dėželę su džiovintais vaisiais, dažnai randu ją geriančią iš puoduko..."

Kitas kapucinės pomėgis - kaligrafija. Paliks globėja kokius popierius - grįžusi ras aprašinėtus. Sykį gatvėje profesorius patikėjo Norai savo bloknotą, ir ši spėriai pripaišė jį visą hieroglifų. Profesoriaus giriama, labai savimi didžiavosi, ėmė šėlti.

"Ir važiuoti automobiliu su Nora smagu, ji mėgsta keliauti, tačiau kai iš ilgos kelionės grįžtam namo, ji tęsiamais šūksniais ragina vairuotoją važiuoti greičiau, ir pati siekia vairo. Man su ja nėra jokio vargo. O ir svečiuose Nora elgiasi padoriai, prajuokinti ją sunku, tačiau kai pradeda kvatotis - visai kaip senas komikas. Ir tas juokas - užkrečiamas..."

Ivona ŽIEMYTĖ