Kinologai: nėra blogų ir gerų šunų veislių

Kodėl kai kuriem šunys elgiasi agresyviai?

Žmogui įkąsti gali ir "kiemterjeras". Tai priklauso nuo šuns psichikos, jo auklėjimo, šeimininko santykių su šunimi. Labai sunku patikėti, kad vakar šuo buvo geras, o šiandien užpuolė savo šeimininką. Šunį reikia rinktis protingai, kaip renkamės šeimos daktarą, mokyklą vaikui. Kiekvienas šuo turi individualų charakterį.

Be to, reikia žinoti, kad šuo nemėgsta alkoholio kvapo. Antra - girto žmogaus judesiai nenatūralūs. Šunys įtariai žiūri ir į sutrikusios eisenos senutę ar uniformuotą žmogų. Atminkime, jog ir socializuotas, pritapęs šuo iš prigimties yra žvėris, ir nesvarbu, pudelis tai ar dogas, instinktai tie patys - gynybiniai, lytiniai, "motiniški".

Ar tam tikrų veislių šunys negali būti vaikų žaislu?

Joks šuo neturi būti vaikui žaislas. Net taksas. Kartais vaikai būna žiaurūs: ne todėl, kad norėtų nuskriausti šunį, bet jie negali savęs kontroliuoti. Vienas šuo pasislėps ar leisis vaiko tampomas už ausų, o kitas parodys dantis.

Tai nepriklauso nuo veislės. Geriausia, kai šuo ir vaikas auga drauge, nuo mažumės. Nereikia vaikų gąsdinti šunimis, bet nereikia ir skatinti glostyti svetimą šunį. Man juk nešauna mintis paglostyti svetimą žmoną.

Šuniui šeima, kurioje gyvena, atstoja gaują. Gaujoje tvarka grindžiama griežta hierarchija. Vaikui ir suaugusiajam saugu, kai šuo stovi ant žemiausio hierarchijos laiptelio, ir šeimininkai turi pasirūpinti, kad šuniui net nekiltų mintis konkuruoti, tarkime, su vaiku. Tai nereiškia, kad šuo turi būti mušamas, ujamas, skriaudžiamas, bet jam turi būti parodyta jo vieta.

Esame patys kalti, jeigu leidome šuniui gulėti ant fotelio, maitinome jį šaukštu ir leidome nugalėti jėgos reikalaujančiuose žaidimuose, tai yra būti lyderiu.

Ar galima palikti šunį ir vaiką vienus?

Šuo supranta, kad vaikas šeimoje nėra autoritetas. Kinologai pastebėjo, kad tik 12-13 metų vaikas po truputį gali tapti šuns šeimininku, bet ne mažesnis. Ar galima palikti šunį ir mažą vaiką vienus, priklauso nuo šuns charakterio ir auklėjimo: vienas šuo bet ką iškęs, o kitas kovos už save.

Kokia visgi yra Stafordšyro terjerų paskirtis? Kam žmogui kovinis šuo?

Nėra blogų ir gerų šunų veislių. Juk nesakome, kad krikščionys - geri, o budistai - blogi. Taip, yra bendrų veislės bruožų. Daug kartų esu aiškinęs, kad Stafordšyro terjeras yra šuo kompanionas, kad ši veislė buvo išvesta parodoms.

Kokie požymiai rodo, kad šuo yra įtartinas?

Jeigu pitbulis ar rotveileris bent kartą pabandė suurgzti ant žmogaus ar jį pulti, patarčiau rimtai pagalvoti, ar verta laukti bėdos. Už visa kita šuniui galima atleisti.

Koviniai šunys buvo išveisti kautis su šunimis, bet, parodę menkiausią agresiją žmogui, būdavo nedelsiant sunaikinami. Kai kurie žmonės taip mąsto: "Na, rotveileris urzgia, šiepia prieš mane dantis, neleidžia svetimam pro šalį praeiti - taip turi būti, tokia veislė". Taip neturi būti.

Sakykite tiesiai: kokios veislės šuo tinka šeimai? Na, kaip kalėdinė dovanėlė...

Tikriausiai jus nuliūdinsiu pasakęs, kad klaidinga manyti, jog mielas pudeliukas niekada neįkąs vaikui. Visai neseniai vaiką apkandžiojo aviganis. Deja, kai kuri nors veislė pasiekia populiarumo apogėjų, nemokšos ją sugadina. Tuomet pasigirsta: vokiečių aviganiai - kvaili, nevaldomi, neprognozuojami...

Blogai, kai žmogus mano, kad jis pats sau gydytojas, psichologas ir dresuotojas. Šuniui dresuoti reikia žinių. Tam yra kinologai. Pavyzdžiui, jeigu šeima laukia pagausėjimo, kinologas patars, kaip gyvūną išmokyti naujų taisyklių. Dresavimo metodikos keičiasi, dabar šunims netaikoma prievarta.

Jeigu įsigijote šunį ir sunku su juo susitvarkyti...

... tai nemanykite, kad kalta "bloga" veislė. Anot psichologų, jeigu šuo elgiasi netinkamai, tai rodo, kad išsiderino pačios "gaujos" taisyklės. Pavyzdžiui, jei šuns šeimininkas savo augintinį myli labiau už žmoną, jeigu ant kelių sodinasi ne vaiką, o šunį, vargu ar pavyks gyvūną įtikinti, kad šeimos narių statusas yra aukštenis už jo.