Tai pirmos žinomos hipergreitos žvaigždės, kurių masė panaši į mūsų Saulės.
Šis atradimas galėtų suteikti daugiau informacijos, kaip žvaigždės formuojasi dulkių slepiamame mūsų gimtosios galaktikos centre.
Galaktinį centrą gaubia dulkių halas, leidžiantis astronomams pro teleskopus pamatyti tik ryškiausias žvaigždes. Tačiau hipergreitos žvaigždės galėtų tapti langu, leidžiančiu pažvelgti į žvaigždžių formavimosi procesus, vykstančius tamsioje Paukščių Tako širdyje.
Manoma, kad šios žvaigždės susiformuoja tuomet, kai supermasyvi juodoji skylė galaktikos centre išardo dvinarę žvaigždžių sistemą, vieną žvaigždę prarydama, o kitą išsviesdama ir paleisdama kosmose skrieti ypač dideliu greičiu, aiškina tyrimo autorius Keitas Hokinsas (Keith Hawkins).
Nors šie greiti objektai gali būti arti juodosios skylės, jų nedengia dulkės, todėl juos galima aptikti teleskopais. Iki šiol astronomai, ieškantys šių hipergreitų žvaigždžių, žvalgėsi į ryškius, mėlynus objektus tose vietose, kur jie neturėtų susiformuoti. Šios žvaigždės, nors ir lengviau aptinkamos, paprastai yra tris ar keturis kartus masyvesnės nei mūsų Saulė, nors dauguma kitose galaktikos srityse besiformuojančių žvaigždžių yra Saulės dydžio ar dar mažesnės, teigia K. Hokinsas.
Kadangi galaktikoje labiausiai paplitę į Saulę panašios žvaigždės, rasti tokios masės hipergreitą žvaigždę - sudėtinga, teigė astronomas Bredas Hansenas (Brad Hansen), nedalyvavęs tyrime.
Norėdami įveikti užduotį, K. Hokinsas ir astronomas Adamas Krausas (Adam Kraus) panaudojo 5 metrų teleskopo „Palomar“ Kalifornijoje surinktus duomenis.
Jie Paukščių Tako centrinės juodosios skylės pakraščiuose aptiko 130 žvaigždžių, kurios nukeliavo stebėtinus atstumus. Tuomet šią grupę jie susiaurino iki žvaigždžių, keliaujančių didžiuliais greičiais ir atitinkančių išmetimo iš Paukščių Tako centro scenarijų. Šiuos kriterijus atitiko 6 žvaigždės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą