Audros pagimdyti mažyliai

Tėvai nesirenka

Senovės kinai tikėjo, kad laukiamo kūdikio lytį galima nustatyti pagal specialų kalendorių, sudarytą remiantis astrologijos ir medicinos žiniomis.

Sankt Peterburgo rentgenoradiologijos instituto specialistai, atsiriboję nuo spėlionių ir prietarų, nusprendė panagrinėti šį klausimą iš medicinos, biologijos ir geofizikos mokslų pozicijų.

Šiuolaikinis mokslas jau neabejoja, kad magnetiniai laukai būtent nedidelėmis radioaktyviųjų spindulių dozėmis neigiamai veikia žmogaus ar gyvūno organizmą. Tyrimais patvirtinta, kad insulto ir kraujo spaudimo sukeltų negalavimų padažnėja suaktyvėjus geomagnetiniam laikui, o eksperimentai su žiurkėmis išryškino tendenciją, kad radiacinis ir cheminis poveikis, neišvengiami padidėjus geomagnetiniam aktyvumui, sutrikdo gyvūnų imunitetą, o neretai ir sukelia mirtį.

Kas tuo metu vyksta su žmogaus lytinėmis ląstelėmis?

Gavę informaciją apie Žemės magnetinio lauko stebėjimus nuo 1914 metų ir informaciją apie 600 žmonių, mokslininkai kibo į darbą. Sunkiausia buvo tiksliai nustatyti dieną, kada buvo pradėtas konkretus žmogus. Buvo nuspręsta iš gimimo datos atimti 280 parų - vidutiniškai tiek vystosi vaisius. Dabar pagal žinyną buvo nustatyta geomagnetinio lauko būklė įvairių žmonių pradėjimo dienomis nuo 1914 iki 1979 metų. Mokslininkai dėmesį kreipė į bendrą geomagnetinę įtampą, nefiksuodami skirtumų tarp įprastų lauko svyravimų režimų ir spontaniškų pliūpsnių.

Išvados buvo netikėtos. Mokslininkai nustatė, kad geomagnetinio lauko įtampai sumažėjus berniukų gimdavo daugiau negu mergaičių. Antai tomis dienomis, kai geomagnetinis aktyvumas pradedant kūdikį būdavo sumažėjęs, po 9 mėnesių dažniau gimdavo berniukai - santykiu 16:10. O geomagnetinio lauko svyravimų kreivei pasiekus aukščiausią kritinę ribą, 15-ai mergaičių tekdavo maždaug 10 berniukų.

Kol kas mokslininkai dar neturi vienos nuomonės, kokią įtaką geomagnetinis laukas daro lytinėms ląstelėms, tačiau Sankt Peterburgo mokslininkų tyrimus galima pavadinti pirmuoju drąsiu žingsniu šia linkme.

Po Saulės ženklu

Šie tyrimai turėjo tam tikrą medicininį kryptingumą, bet nebuvo įmanoma apsieiti ir be geofizikos žinių. Mokslininkams teko žvilgtelėti į mūsų planetą tarsi iš šalies. Žinoma, kad geomagnetinis Žemės laukas - sudėtinga struktūra, kuri yra savotiškas apsauginis mūsų planetos gaubtas. Beje, daugelis tyrinėtojų svarsto variantą, kad būtent dėl geomagnetinio lauko ir jo variacijų Žemėje ir atsirado organinis gyvenimas. Šis laukas tarsi ekranas saugo Žemės paviršių nuo žalingų spindulių, kurių apstu Saulę supančioje erdvėje, įkrautų dalelių pavidalo. Dėl geomagnetinio lauko ir Saulės plazmos srauto tarpusavio sąveikos aplink Žemę susidaro erdvė, vadinama magnetosfera. Prie pat jos vyksta dujų jonizacija ir susidaro jonosfera. Šie du išoriniai apvalkalai yra terpė, kurioje vyksta elektromagnetiniai procesai. Ir būtent šio neaprėpiamo vandenyno dugne gyvena žmonija, todėl nuo elektromagnetinės erdvės svyravimų ir priklauso jos evoliucija.

Pasirodo, žmogaus lyties formavimasis - tai ne šiaip atsitiktinis X ir Y chromosomų rinkinys, bet sudėtingas organizmo procesas, orientuotas į žmogaus kaip biologinės rūšies išlikimą ir palankų vystymąsi. Geomagnetiniai svyravimai vaidina išorinių veiksnių, neigiamai veikiančių organizmą ir lemiančių pažeistų ląstelių daugėjimą, vaidmenį. Organizmas savo ruožtu įjungia apsauginius mechanizmus. Pavyzdžiui, sueities metu daugiau šansų užsimegzti turi moteriškas embrionas. Toks disbalansas aiškinamas tais vaidmenimis, kurie evoliuciškai skirti vyriškajai ir moteriškajai lytims. O būtent moteriškasis atsakingas už rūšies stabilizavimą, vyriškasis - už labilumą, nuolatines naujovių paieškas. Tai reiškia, kad nepalankiomis išorės sąlygomis (taigi ir suaktyvėjus geomagnetiniams svyravimams) lytinėse ląstelėse atsiranda prielaidų gimti mergaitėms, ir, priešingai, svyravimams sumažėjus, tai yra palankiomis aplinkybėmis, gimsta berniukai.

Tokių prielaidų atsiradimo mechanizmas kol kas neaiškus, bet mokslininkai spėja, kad jis susijęs su laisvųjų radikalų kiekiu kraujyje. Tyrimai rodo, kad sveikų žmonių kraujyje šių dalelių kiekis kinta priklausomai nuo magnetinio lauko būklės. Sutrikus geomagnetiniam aktyvumui jų sumažėja. Gal būtent nuo pokyčių kraujyje priklauso, kas gims?

Biologai užfiksavo dar vieną įdomų faktą. Jei žiema katastrofiškai bloga, dideli temperatūros svyravimai, kai sniegą keičia lietus, šokinėja atmosferos slėgis, bet kuri biologinė rūšis įjungia apsauginius mechanizmus. Žmogaus giminė akumuliuoja pastangas leisti į pasaulį mergaites, kurios atsakingos už kiekybinį rūšies rodiklį. Dabar aišku, kodėl pastaruosius 50 metų moterų yra daugiau nei vyrų. Būtent tuo laikotarpiu Saulės aktyvumas buvo padidėjęs, padažnėję magnetinių audrų.

Bet būsimieji tėvai neturėtų daryti skubotų išvadų - būtina atlikti rimtą eksperimentinį darbą.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"