Carne vale! Šventė kūnui

10 garsiausių pasaulio karnavalų

Visame pasaulyje žiemos pradžioje siaučiantys karnavalai, o pas mus - Užgavėnės - tai legalus, istoriškai, psichologiškai, biologiškai ir visaip kitaip pagrįstas būdas savo vidinį kipšiuką išleisti pasiganyti. Kitaip tariant, kiekvienas įgyjame teisę leisti kūnui sukilti prieš aukščiausiąjį dvasinį pradą.

Ne veltui žodis "karnavalas" prasideda nuo "karne" - t. y. mėsa. Iš jos padaryto kūno balsas skamba visuose pasaulio karnavaluose.

Pagoniškos šios šventės ištakos dabar susietos su krikščionybe.Katalikiškieji karnavalai vyksta vasarį-kovą, atsižvelgiant į būsimų Velykų datą.

Carne vale! "Carne" itališkai reiškia mėsą, "vale" - sudie! Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą prisikimšti pilvus riebalų, nes kitą dieną prasidės gavėnia. Tai reiškia, kad iki pavasario pradžios šventės Velykų (Kristaus prisikėlimo) mus vėl valdys dvasinis pradas, o ne mėsa.

Būgnai. Montevidėjas

Pirmą vasario penktadienį Urugvajaus sostinėje Montevidėjuje prasideda vienas seniausių karnavalų Lotynų Amerikoje - "Las llamadas", arba būgnų kovos. Per naktį vyksta būgnininkų eitynės, šokamas afrikietiškasis kandombė. Įprastos gyvenimo normos atšaukiamos.

Parade dalyvauja ir vaikai, ir jaunos merginos, regis, neturinčios jokių kompleksų: liesos ir apvalainos, jos drąsiai linksminasi gatvėse vienomis plunksnomis. Karnavalo metu nepriimta drovėtis. Visiškai atsiduodama ritmui, šokiams ir muzikai.

Samba. Rio de Žaneiras

Brazilų karnavalai - grandioziniai, profesionaliai organizuoti šou, sambos festivaliai, kurių karščiausi vyksta Rio de Žaneire. Geriausių sambos mokyklų konkursai Brazilijoje kelia tokias pat aistras, kaip ir svarbiausios futbolo rungtynės.

Jokių kalbų, jokių viduramžių - vien tiktai samba, prožektorių šviesos ir stulbinami kostiumai, kurie gali sverti net po keliolika kilogramų, tačiau kūnus vis tiek palieka nuogus.

Kaukės. Venecija

Originalūs 18 amžiaus kostiumai, ištraukti ne iš muziejų saugyklų, o iš namuose ant aukšto laikomų skrynių. Atrodo, kartą per metus venecijiečiai juos apsivelka ir vaikštinėja gatvėmis. Autentiški kostiumai, autentiški pastatai, tilteliai, gondolos - čia ir pats pasijunti autentiškas.

Venecijos karnavalo ištakos siekia 11 amžių: rašytiniuose šaltiniuose jis pirmąkart paminėtas 1094 m. Tiesa, iki 13 ar 14 amžiaus kaukės nebuvo dėvimos.

1162 m. pergalės prieš Akvilėjos patriarchą garbei prasidėjo linksmybės San Marko aikštėje. Nuo tol jos tapo kasmetės. Karnavalą pradeda sena venecijiečių šventė - "Festa delle Marie", skirta jaunoms merginoms, pagrobtoms piratų iš Istrijos, vaduoti.

Karikatūros. Kelnas, Diuseldorfas

Du seniausi tarpusavyje konkuruojantys Europos karnavalai, nepanašūs į jokius kitus. Niekur kitur nepamatysite tokių linksmybių, kuriose dominuoja pasaulio galinguosius žiauriai pašiepiančios lėlės. Tai, galima sakyti, tarptautinė politinio nekorektiškumo fiesta.

Vokiečių frau (tikros, ne pripučiamos), vilkinčios groteskiškais kostiumais, ima miesto rotušę ir tampa valdytojomis. Be to, jos patruliuoja gatvėmis ir ieško vyrų su kaklaraiščiais. Tada aksesuarą nukerpa, o vyrą bučiuoja. Toliau - linksmybės kaip linksmybės: renkami princas ir princesė, geriamas alus.

Gėlės. Nica

Estetiška ir rafinuota šventė Pietų Prancūzijoje, Viduržemio jūros pakrantėje. Gėlių paradas, klounų eitynės su deglais ir gigantiškomis dekoracijomis, konfeti, fejerverkai, orkestrai, karalienės rinkimai... Jokių vulgarybių ir bakchanalijų.

Karnavalą iš VIP zonų stebi Holivudo žvaigždės, Prancūzijos Rivjeroje turinčios savo vilas.

Fasnacht. Bazelis

Jei norite įsilieti į Šveicarijos miesto Bazelio "Fasnacht" kaip savas, jums tereikia išmoki groti fleita arba barabanu, kalbėti vietiniu dialektu, atskirti "vagisą" nuo "šnicelbango" ir būti ketvirtos kartos Bazelio gyventoju. Tuomet galite apsivilkti kostiumą, užsidėti kaukę ir žygiuoti eisenoje mušdamas būgną arba pūsdamas fleitą. Arba galite apsimesti šiek tiek "aincelmaske" ir žioplinėti tarp praeivių.

"Vagisai" spalvingais perukais ir klumpėmis (simbolizuojantys elzasiečius) veža miesto gatvėmis "vagisvaage" (furgonas su apelsinais, saldainiais, gėlėmis, suvenyrais) ir mėto žmonėms vaišes. "Aincelmaskės" kabinėjasi prie žmonių, juos išjuokia. "Šnicelbangai" mėto lapelius su karikatūromis ir politikų parodijomis. Muzikantai rengia varžytuves, kuris labiau nusidainuos arba nugros pro šalį. Visi kiti - žiūrovai.

Entierro de La Sardina. Madridas

Maža to, kad Ispanijos diktatorius Fransiskas Frankas (Francisco Franco) draudė moterims be tėvo ar vyro sutikimo siekti aukštojo mokslo, dirbti ir gyventi savarankiškai - 40 metų čia negalėjo vykti karnavalai! Jie buvo laikomi tuščia ir niekinga pramoga, nesuderinama su aukštais valstybingumo idealais. Tik 1980 m. keli jauni inteligentai, susibūrę į grupę "Keturi katinai", Ispanijos sostinėje sumanė atgaivinti senosios šventės tradiciją. Jie gavo municipaliteto leidimą, pasisakė per televizorių ir sukvietė spaudos konferenciją. Tiesa, policija leido organizuoti karnavalą su sąlyga, kad veidai nebus slepiami po kaukėmis ir nebus šokama ten, kur nenumatyta šokti.

Ir štai 1980 m. vasario 16 d. į aikštę "Plaza Mayor", lyjant lietui, susirinko keletas karnavalo dalyvių. Jie vilkėjo maurų, riterių bei klounų kostiumus ir padarė ką galėjo. Pirmas žingsnis buvo žengtas, o "blogi dalykai", laimei, užkrečiami. Dabar tai didžiulė kaukių, šokių ir muzikos fiesta, kuri keletui dienų užlieja miesto gatves bei aikštes. Ji visada baigiasi senomis humoristinėmis apeigomis "Entierro de La Sardina" - sardinės laidotuvėmis. Esama keleto legendų apie šios keistos tradicijos atsiradimą. Pagal vieną iš jų, 18 amžiuje ispanų karalius nusprendęs Užgavėnių proga pavaišinti miestiečius sardinėmis, tačiau žmonės aptikę, kad jos pašvinkusios. Įkaušę ispanai nutarę viską paversti juokais ir surengę žuvų laidotuves. Dabar sardinės dekoracijos dažniausiai sudeginamos - panašiai kaip pas mus Morė.

Ispanijoje kasmet skelbiama vis kita šventės tema. Karnavalai vasario mėnesį vyksta beveik visose Kanarų salose.

Cirkas. Naujasis Orleanas

Šis europietiškas JAV miestas, didžiausias Luizianos valstijoje, turi savąjį "Rio karnavalą", spalvingumu, triukšmingumu ir džiaugsmingumu nenusileidžiantį brazilams. Laisvamanių, hipių, bliuzo uoste, Burbonų gatvėje, Prancūzų kvartale, švenčiamas prancūziškasis "mardi gras" - riebusis antradienis. Tai diena prieš gavėnią, kai viešpatauja cirko dvasia.

Šventinių Orleano eitynių pradžia siekia 18 amžių, kai šią teritoriją dar valdė prancūzų kolonistai.

Autentika. Barankilija

Afro-indo-europietiškų tradicijų karnavalas, įtrauktas į UNESCO kultūrinio žmonijos paveldo sąrašą. Rio de Žaneiro karnavalą lenkia autentiškumu. Turistai iš viso pasaulio čia plūsta pamatyti ne Barankilijos miesto ir ne šventės masto, o būtent kolumbietiškų tradicijų reginio.

Pirmiausiai išrenkama karnavalo karalienė ir karalius, po to keletą dienų vyksta Kolumbijos folkloro koncertai, teatrų bei chorų pasirodymai, kostiumų, didžiulių marionečių ir gėlių paradai bei įvairiausi kiti renginiai. Kasmet šventėje dalyvauja per 28 tūkst. šokėjų ir 10 tūkst. muzikantų.

Asorti. Trinidadas ir Tobagas

Karnavalas šioje valstybėje, esančioje Karibų jūros pietuose, netoli Venesuelos ir Grenados krantų, galima sakyti, yra visų pasaulio karnavalų kvintecencija ir kulminacija. Jis laikomas seniausiu pasaulyje (vyksta nuo 1838 m.) ir jungia skirtingų rasių kultūrą. Čia gali pajusti prancūziško rafinuotumo (salos buvo prancūzų kolonija) ir unikalios saliečių ekspresijos derinį.

Šventė prasideda nuo kalipso - improvizacinio liaudies šokio, lydimo dainos ir mušamųjų instrumentų muzikos - karalių rinkimų, o po to vyksta šėlsmas.