Kokia šių metų knyga jums padarė didžiausią įspūdį? Rašykite el. pašto adresu [email protected]! Už jūsų rekomenduotas knygas balsuosime internete nuo gruožio 8 iki 22 dienos. Įtikinamiausios rekomendacijos autoriui padovanosime 200 litų vertės kvietimą į "Baltų lankų" knygyną!
Įbruktos prievarta - nemielos
"Tai yra viena iš galimybių vaikus matyti mūsų bibliotekoje", - sako S. Dacho vidurinės mokyklos bibliotekininkė Dalia Kikilienė, rodydama grožinės literatūros perliukus, nupirktus už kartą metuose knygoms gautus pinigus.
Mokyklos biblioteka turi 1 300 skaitytojų. Ją lanko net buvę mokyklos auklėtiniai. Mat čia gali atrasti ne tik metodinės literatūros, žinynų bei enciklopedijų, bet ir Vonegutą, Faulzą, Džoisą...
Kokios knygos šiandien vaikams nepatrauklios?
Įbruktos per prievartą. Tai, ką perskaito verčiami, vaikus išvis atgraso nuo knygų, - atsidūsta bibliotekininkė. Prisimena, kad mokykliniais metais Putino "Altorių šešėlyje" jai nebuvo psichologiškai artima, tik suaugus pasikeitė požiūris. - Labai svarbu kalbėtis su vaikais apie knygas, dalintis, kokią su pasigardžiavimu pats skaitei. Knygą vaikui reikia padėti atrasti. Aš bestselerių nerekomenduoju - jie ir taip matomi. Siūlau tą, kuri turi išliekamąją vertę. Pas mus vėl labai populiarūs "Siluetai", "Horizontai" - juos iškėlėme į priešakinę lentyną. Yra vunderkindų, kurie nuo pirmos klasės skaito A. Lindgren ir kitus geriausius pasaulio rašytojus.
Ką skaito vyresnieji?
Paaugliai skaito "Harį Poterį", "Žiedų valdovą", nepasidalina knyga "Heroinas", domisi psichologine literatūra apie savižudybes, šeimos tarpusavio santykius. Kartais pateikia programinių knygų sąrašą ir prašo išrinkti ploniausią, - juokiasi.
Kokios knygos buvo populiariausios šiemet?
Pačių mažiausiųjų numylėtoji - Jujja Wieslander "Mamulė Mū". Vidurinių klasių mokiniai sugrįžo prie Vytauto Račicko, Astridos Lindgren knygų, dar labai mėgsta visas Proislerio knygeles. Vyresnėliai šiais metais labiausiai grobstė S. Ovens "Arbatinę Šilkmedžio gatvėje" bei J. Ivanauskaitės "Placebą", "Drugelių tvirtovę".
 |
| G. Padegimas: "Kiekviena knyga - tarsi gyvas asmuo, ateinantis į mūsų gyvenimą" |
Mano gyvenimo knygos - tai A. Miuntės "Knyga apie San Mikelę", R. Bacho "Džonatanas Livingstonas žuvėdra", A. Sent Egziuperi "Mažasis princas"...
Tikriausiai net neverta klausti, ką dovanosite artimiesiems Kalėdų proga?
Taip, jau žinau, ką dovanosiu... - juokiasi. - Žinoma, knygas.
Knygos ateina į gyvenimą kaip žmonės
"Knyga mane suvirpina, aš vis dar jas perku, nors jau suvokiu, kad daugelio perskaityti nesuspėsiu..." - sako knygų gurmanas režisierius Gytis Padegimas, šį turtą kaupiantis dar nuo tų laikų, kai knygos buvo deficitas.
Jis ir savo studentams gimtadienio proga visada dovanoja knygas. Kad kompiuterizuotoji karta jas atsiverstų bent iš pagarbos savo dėstytojui...
Ką šiuo metu skaitote?
Dabar skaitau tokiais kompleksais: Nobelio premijos laureato Elias Canetti memuarus, Muzilį, virtinę filosofinių eseistinių knygų apie Austro-Vengriją, Vienos aukso amžių. Gyvenu tarp įvairių miestų, tad vienos knygos - Juodkrantėje, kitos - Kaune. Kaune skaitau tokį Kuzminą, sidabro amžiaus poetą, prozininką, eseistą, užmirštą, nes sovietmečiu buvo uždraustas, ir jis tarsi sugrįžta iš tremties. O Juodkrantėje dabar gyvenu kartu su broliais Karamazovais, nes ruošiuosi Šiaulių teatre juos statyti.
O iš lietuvių autorių?
Labiau gal poeziją paskaitau... Man jau per mažai liko gyvenimo, kad bet ką skaityčiau. Amžininkų knygos nebe tokios giluminės, o dar laukia Upanišados, dar reikia prilaižyt, ko gyvenime nespėjau. Aišku, skaičiau ir Bibliją, Koraną, visas šventąsias knygas, o dabar, su draugais aplankęs budistų relikvijų parodą, norėčiau sugrįžt prie budistinių tekstų, giliau prie jų prisiliesti. O paskutiniųjų metų atradimas man buvo L. Durrell "Aleksandrijos kvartetai", trys knygos, ir dabar su nekantrumu laukiu išeinant lėtai verčiamos ketvirtosios dalies.
Dažnai į rankas ateina knygos, kurių reikia, kaip įvyksta dėsningi susitikimai su tam tikrais žmonėmis. Štai dabar eisiu į knygyną ir ieškosiu Dalios Staponkutės eseistikos knygos "Saulė prieš lietų".
Kas jus taip užkrėtė skaitymu?
Tai prasidėjo labai seniai tolimam Dzūkijos vienkiemyje, ant kalvos prie Nemuno... Ten tėvai studentai mane palikdavo pas senelius. Nebuvo su kuo žaist, tai lipdavau ant aukšto, o ten buvo močiutės brolio karininko, žuvusio Šiaurėj, knygos bei prieškario žurnalai, Šapokos Lietuvos istorija. Man, vaikui, tie paveiksliukai, kelionių aprašymai, "Naujasis židinys" buvo nuostabi skaitymo pradžia.
Studijuodamas Maskvoje, skaičiau aibę gerų knygų, nes rusai išleisdavo, ko Lietuvoj nebuvo.
Tas skaitymo malonumas niekam neprilygsta. Aš labai gailiuosi, kad jau perskaičiau M. Prusto epopėją "Prarasto laiko beieškant", nes tai buvo vienos maloniausių gyvenimo akimirkų, kai galėjau pasinert į tą meditaciją - kvapo, skonio, kultūros. Neseniai buvau Paryžiuj, ir man tas Liuksemburgo sodas, įvairios gatvelės alsavo Prusto "prarasto laiko" dvasia...
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą