Didžiųjų žmonių valgymo ypatumai

Genialumo mįslę bando išspręsti ne viena mokslininkų karta. Vieni mano, kad esmė - genų ypatumai ir smegenų sandara. Kiti - kad neįprasti gabumai gali pasireikšti tik sergant kokia nors reta liga. Treti apskaičiavo: genijai dažniau gimsta žiemą. Gali būti, kad visos šios hipotezės teisingos tik iš dalies, kad egzistuoja mokslui dar nežinomi „ingredientai“, kuriais gamta aprūpina išskirtinių žmonių organizmus. Bet yra dar viena detalė, būdinga daugumai talentų, - jie buvo gurmanai ir kūrė tik sočiu pilvu, paneigdami žinomą tiesą, kad „menininkas turi būti alkanas“. Tokią nuostabą keliančią išvadą padarė grupelė rusų mokslininkų - literatų, istorikų ir lingvistų.

Naujausi duomenys rodo, kad smegenys pirmosios pajunta netinkamos mitybos įtaką, kad tam tikrų maisto medžiagų stygius gali pakeisti mūsų smegenų darbą. Juk trūkstant kurios nors medžiagos organizmas greičiau pavargsta, o dėl to prastėja atmintis ir silpnėja pažintiniai gebėjimai. Tačiau specialistai nustatė: galima greitai tapti protingesniam valgant skanų ir naudingą maistą. Kaip rodo tyrimų duomenys, tam tikros rūšies produktai didina intelektą. Net Aristotelis yra sakęs, kad po skanių pietų, į galvą plūstant daugiau kraujo, „daugelis individų tampa poetais, pranašais ir aiškiaregiais“.

Troškimą prieš imantis plunksnos arba teptuko skaniai pavalgyti specialistai aiškina paprastai: žmonėms, dirbantiems protinį darbą, būtini produktai, kurie stimuliuoja smegenų veiklą. Prie jų pirmiausiai reikia priskirti spanguoles, mėlynes, datules, razinas, kopūstus, burokėlius, špinatus, morkas, pupas. Taip pat bet kokias žuvis, bet geriau riebias jūrines (lašišas, sardines, silkes, tunus), vištieną, pieną, arbatą ir kavą. Ar šiuos produktus valgė genijai? Pasirodo, taip. Žinoma, sušlamštę porą kilogramų kopūstų ir pupelių, nebūtinai sukursite „Karą ir taiką“. Prie gero patiekalo reikia ir geros galvos. Tačiau jeigu pastebėsite, kad kas nors iš jūsų artimųjų staiga ėmė dažnai graužti morkas arba kibirais maukti kavą, netrukdykite. O gal ir iš tiesų jiems gims geniali idėja?

Leonardo Da Vinci dievino sriubą

Atgimimo epochos genijaus mėgstamiausias patiekalas buvo „minestrone“ sriuba. „Šis patiekalas man primena vaikystę“, - prisipažino jis laiškuose. Sriubos ingredientai: morkos, salierai, bulvės, cukinijos, kopūstai, pomidorai, žaliosios ir baltosios pupelės, Parmos sūris. Vien smegenų stimuliatoriai!

Fiodoras Dostojevskis triauškė riešutus

Paprastai rašytojas prašydavo žmonos Anos išvirti vištą. Ir valgydavo ją, užgerdamas šiltu pienu. O būdamas pakilios nuotaikos, genijus pirmenybę teikdavo sūriui, riešutams, apelsinams, citrinoms, rudmėsėms, ikrams ir prancūziškoms garstyčioms. Melancholijos dienomis blogą nuotaiką „nuplaudavo“ sultiniu ir užkąsdavo veršienos eskalopais. Iš gėrimų mėgo arbatą ir vyną.

Levas Tolstojus krimto agurkus

Vegetaras L.Tolstojus pietų valgydavo šaltą burokėlių sriubą arba liesą kopūstienę, o tradicinę vakarienę sudarė makaronai, daržovės ir vaisiai. Ant duonos mėgdavo užsitepti storą medaus sluoksnį ir užgerti avižų kisieliumi. Paskui sėsdavo kurti romanų. Bet mėgstamiausias jo valgis buvo švieži agurkai. Jų Tolstojus suvalgydavo neįtikėtinai daug, žinodamas, o gal nujausdamas, kad šiose daržovėse gausu naudingiausio, organinio, vandens. O būdamas prastos nuotaikos, pavyzdžiui, šimtąjį kartą sėsdamas perrašinėti „Karo ir taikos“, genijus kilogramais šlamšdavo šparagus - valgė juos su bet kokiu padažu ir be jo, virtus su druska ir be jos.

Aleksandras Puškinas srėbė kopūstienę

Pagal A.Puškino bičiulės, imperatoriaus rūmų freilinos Aleksandros Roset Smirnovos prisiminimus poetas mėgo skaniai pavalgyti. Tarp jo mėgstamų patiekalų buvo keptos bulvės, rauginti obuoliai, „rausvi“ kruopėti sklindžiai, į kuriuos buvo dedama burokėlių. Taip pat - žalia špinatų, rūgštynių ir jaunų dilgėlių sriuba su kietai virtu kiaušiniu, kapotinės mėsos kotletai su špinatais. Kaip desertą labiausiai mėgo uogienę iš baltųjų agrastų. O tekšes valgydavo saujomis.

Antonas Čechovas kepdavo karosus

Rašytojas dievino vieną patiekalą - keptus karosus su grietine - ir apie tai net rašė viename iš apsakymų: „Iš žuvų geriausia - keptas karosas su grietine, tik kad nekvepėtų dumblu ir būtų subtilaus skonio, reikia parą jį gyvą palaikyti piene“.

Vladimiras Vysockis išmanė apie kotletus

V.Vysockis mėgo žuvienę ir plovą, pagamintus ant laužo. Ir dievino siurprizus. Apie vieną iš jų prisimena jo draugas Venjaminas Smechovas: „Tagankos teatras gastroliavo Paryžiuje. Marinos Vladi sesers namuose visi svajojo paskanauti iki šiol neregėtų valgių. Pagaliau atneša du milžiniškus dubenis... Viename garuoja grikių košė, kitame - maskvietiški kotletai. Reikėjo tą minutę pamatyti jo viliūgiškas akis!“

Steve Jobs graužė morkas

Vienam iš žurnalistų teko laimė būti pakviestam vakarienės į verslo magnato namus. Paskui jis nustebęs rašė: „Mes vakarieniavome taip, kaip paprastai vakarieniauja Džobsų šeima. Kadangi jie yra vegetarai, jokios mėsos ant stalo nebuvo. Buvo patiekta makaronų su šviežiais pomidorais, šviežių nevirtų kukurūzų iš sodo, apvirtų žiedinių kopūstų ir šviežių morkų salotų. Kol suaugusieji valgė, jų šešiametis sūnus sode skynė citrinines verbenas ir kitų žolių arbatai“.

Ką jie gerdavo?

Jau senovės filosofai teigė, kad gurkšnis „nektaro“ suteikia įkvėpimo ir skatina kūrybiškumą. Tačiau problema ta, kad geria visi, o kuria - vienetai. Kodėl kūrybos žmonės neatsparūs alkoholizmui? Mat alkoholis smegenims daro trumpalaikį stimuliuojamąjį, o paskui slopinamąjį poveikį. O talentingi žmonės, nuolatos dirbantys galva, dažnai pervargsta, tad ir negali atsilaikyti prieš pagundą. Tai ką gi gerdavo didieji žmonės?

George Byron - grapą

Poetas jautė silpnybę itališkai kaimiškai vynuogių degtinei. O savo draugams patardavo: „Gerdami grapą, nevalgykite vaisių! Kitaip kitą rytą jums ne tik skaudės galvą, bet ir garantuotai pūs pilvą!“

Gioacchino Rossini - vyną

Didžiojo kompozitoriaus vyno rūsys visada buvo pilnas vynų: nuo raritetinės madeiros iki baltojo vyno iš Pietų Afrikos, nuo marsalos iki portveino iš Portugalijos karaliaus atsargų.

Michailas Bulgakovas - degtinę su Rygos balzamu

Rašytojas nepaprastai mėgo rengti vaišes. „Geriausia užeiga Maskvoje!“ - taip jis vadindavo savo namus. Bet pats niekada nepasigerdavo, nors degtinėlės neniekino ir mėgdavo ją skiesti Rygos balzamu.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"