Eduardo Andrė šedevrai

Dosjė

Eduardo tėvas buvo Buržo miesto sodininkas.

Būdamas 20-metis, E. Andrė pradėjo darbą Paryžiaus miesto želdynų tvarkymo biure.

Aštuonerius metus dirbo vyriausiuoju Paryžiaus sodininku, per tą laiką apželdino daug viešųjų erdvių, sukūrė didelius parkus.

Tarptautinė E. Andrė karjera prasidėjo, kai jis su kolega laimėjo konkursą įkurti viešąjį parką Liverpulyje (Jungtinė Karalystė). 1866 m. miestas, įsigijęs už savo ribų erdvius plotus, priklausiusius lordui Seftonui, paskelbė konkursą ir pakvietė jame dalyvauti visų šalių menininkus.

SELFTON parkas Liverpulyje (Jungtinė Karalystė) ir Funšalio miesto "Ponte Palace" tropiniai sodai Madeiroje (Portugalija).

1879 m. E. Andrė parašė knygą "Sodų menas". Ji iki šiol laikoma geriausiu vadovu apie parkų ir sodų planavimą.

Dėstė Versalio sodininkystės mokykloje, net 50 metų dirbo (rašė straipsnius, vėliau redaktoriavo) žurnale "Revue Horticole" (pranc. "Sodininkystės apžvalga").

Įstabiausi E. Andrė suprojektuoti darbai - Paryžiuje, Liverpulyje, Liuksemburge, Romoje, Monte Karle... Mokslininkas dirbo ne tik Europoje, bet ir Šiaurės Afrikoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Montevidėjuje (Urugvajus) suprojektavo net 3 parkus, 10 skverų, daugybę bulvarų bei prospektų.

Iš viso sukūrė apie 100 viešųjų bei privačių parkų visame pasaulyje.

E. Andrė parkų planavimui būdinga angliškojo stiliaus sodų tradicija, geometrinės formos, želdynų pritaikymas vietos klimato sąlygoms bei natūraliems gamtos objektams.

ROMA, Borgezės vilos parkas.

E. Andrė ne tik kūrė parkus ir sodus, - jis buvo mokslininkas, architektūros profesorius, dalyvavo daugybėje botanikų ekspedicijų tropikuose, parvežė daugybę egzotiškų augalų.

Mokslininko palikimu rūpinasi Andrė asociacija Prancūzijoje, kuriai vadovauja jo proanūkė Florencija Andrė (Florence Andre).

Palikimas Lietuvoje

1898 m. grafų Tiškevičų kvietimu lankėsi Lietuvoje. Jį lydėjo kartu dirbęs sūnus Renė Andrė (1867-1942).

Mūsų šalyje yra E. Andrė suprojektuoti peizažinio stiliaus parkai buvusiuose Tiškevičių dvaruose: Palangoje, įkurtas 1899 m. pušimis apaugusiose pajūrio kopose ir minimas tarp žymiausių pasaulio želdynų; Trakų Vokėje (Vilniaus r.), įkurtas 1900 m. banguoto reljefo 23 ha plote greta pagrindinio kelio iš Vilniaus į Trakus, Lentvaryje (Trakų r.), įkurtas XIX a. pab. kalvoto reljefo 12 ha teritorijoje, bei Užutrakyje (Trakų r.), įkurtas XIX a. pabaigoje Galvės ežero pusiasalyje, banguoto reljefo 40 ha plote. Visi keturi parkai yra tarptautinės reikšmės kraštovaizdžio architektūros paveldo objektai.

MONTE KARLO sodai, Monakas.

Neatmetama versija, kad E. Andrė prisidėjo kuriant parką ir Kretingoje, kuri tuo metu buvo garsesnė už Palangą.

Lietuvos televizija yra sukūrusi dokumentinį filmą "Sveikas, pone Andre" (rež. Vidmantas Bačiulis).