Ateinančią savaitę Estija greičiausiai taps penkioliktąja Europos Sąjungos valstybe, ratifikavusia šio bloko Konstituciją. Vis dėlto estai nepuola stačia galva sekti kitų pėdomis - pavyzdžiui, nepaisant Lietuvą apėmusio troškimo bet kokia kaina įsivesti eurą, estai išlieka šiaurietiškai blaivūs: "Euras palauks, svarbiausia - mes patys".
Estų nenoras matyti eurus savo piniginėse turi rimtą pagrindą - sukūrę palankias sąlygas ne tik užsienio investuotojams, bet ir saviems žmonėms, šiauriniai mūsų kaimynai (tiesa, šiuo žodžiu juos vadinti sunku - bendros sienos juk neturime) patenkinti ir savo kronomis.
Būtent Estija, vienintelė iš 15 buvusių Sovietų Sąjungos šalių, puikuojasi prestižiniame "Heritage Foundation" ir "Wall Street Journal" sudaromame ekonominių laisvių indekso dešimtuke.
Tiesa, estus kamuoja į mūsiškes panašios bėdos. Neseniai Estijos parlamento pirmininkė Enė Ergma pareiškė, kad šalies valdžia atitolo nuo liaudies: "Pas mus kai kurie politikai tebemano, kad aukštos pozicijos jiems suteikia ypatingą statusą, ir laikytis etikos jiems neprivalu". Pažįstama, ar ne?
Ašarų nėra
Gegužės 9-oji Estijoje gali tapti euroentuziastų pergalės diena - būtent tądien šalies parlamente ketinama ratifikuoti ES Konstituciją.
Dar balandį Rigikoge (Lietuvos Seimo atitikmuo) ir valdantieji, ir opozicija pareiškė esantys pasiruošę pritarti Konstitucijai. Su šiuo žingsniu teigė sutinkantys ir Talino gatvėse "Vakarų ekspreso" kalbinti gyventojai.
"Įstojus į Europos Sąjungą gyvenimas pagerėjo. Žinoma, galėtume uždirbti ir daugiau, bet algos užtenka. Dirbu mokytoja, o mūsų algos svyruoja nuo 5 iki 20 tūkstančių kronų (1 100 - 4 500 Lt. - Aut. past.) - priklausomai nuo pareigų", - sakė Heiki.
Policininkas Vello irgi tvirtino narystėje ES įžvelgiąs tik teigiamas puses: "Dabar viskas geriau nei buvo anksčiau. Europa davė tikrumą dėl ateities, o tai labai svarbu".
Vienintelė Tatjana tikino, kad gyvenimas Estijoje nėra labai geras. "Esu pensininkė, gaunu 600 kronų (132 Lt. - Aut. past.). Sunku pragyventi, o jau nuvažiuoti aplankyti giminaičių į Rusiją - niekaip neišgaliu", - teigė moteris.
Brangsta butai
Vis dėlto ir pensininkams, ir kitiems piliečiams Estijos valdžia nėra labai šykšti įvairių lengvatų.
Štai Taline pagyvenusiems asmenims kasmet skiriama maždaug 500 kronų (110 Lt) kompensacija bilietams į teatrą. Iš viso Estijos sostinėje egzistuoja apie 35 įvairaus pobūdžio pašalpas gyventojams, tarp jų - ir 100 tūkst. kronų (22 tūkst. Lt) pašalpa už trijų ir daugiau vaikų gimimą.
Šie socialiniai "saldainiai" kartu su bendra ekonomine politika sukuria gana pažangios valstybės įspūdį. Ekspertai jau anksčiau pastebėjo, kad estai labai lengvai įsileidžia ir sunkiai išleidžia kapitalą iš savo šalies. Ekonomistų teigimu, mokestinis Estijos režimas iš visų trijų Baltijos šalių investuotojams yra palankiausias.
Tiesa, ekonomikos augimo lazda turi ir antrą galą. Praėjusiais metais Estija užėmė vietą pirmųjų vietų pasaulyje pagal nekilnojamojo turto kainų augimą.
Estai dažnai lygina save su suomiais. Palyginkime ir mes. Suomijoje butai yra kelis kartus brangesni nei Estijoje, tačiau ir suomių algos yra maždaug 4,8 karto didesnės. Beje, bendros kainos Suomijoje estiškąsias lenkia vos 1,9 karto.
Todėl butas Taline Estijos gyventojui santykinai kainuos du kartus daugiau nei suomiui Helsinkyje. Vidutinis atlyginimas Taline yra šiek tiek per 10 tūkst. kronų (2 200 Lt), o buto kvadratinio metro kaina - per 20 tūkst. kronų.
Didžiuojasi krona
Jei nekalbėtume apie automobilių lenktynių trasas, turėtume pripažinti, kad estai yra lėti. Tiksliau - ramūs.
Tuo metu, kai Lietuvoje Algirdo Mykolo Vyriausybė, siekdama prisilipdyti sau medalį "Už nuopelnus Tėvynei", plėšosi dėl galimybės įsivesti eurą 2007-aisiais, Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas ramiai pareiškė: "Mes dėl euro šalies ekonomikos augimo neaukosime".
Pasak jo, negalima narystės euro zonoje siekti bet kokia kaina. "Laikini triukai - ne mūsų stilius", - teigė premjeras. Tokius triukus estai palieka šioje srityje ją neabejotinai lenkiančiai Lietuvai.
"Stebuklų euras nepadarys, o nemalonių siurprizų gali būti", - neakivaizdžiai premjerui pritarė prie Estijos parlamento užkalbintas Vello. "Krona - mūsų pasididžiavimas. Su ja mums gerai", - Talino senamiestyje pučiant šaltam vėjui neskubėdama aiškino ir mokytoja Heiki.
Tomas GUKAUSKAS
Rašyti komentarą