Turkijos teritorijoje esančiose Efeso kapinėse buvo atkasti gladiatorių skeletai. Mokslininkai juos ištyrę išsiaiškino, kad kovotojai galėjo gerti specialius gėrimus iš uosio, acto ir vandens. Gladiatorių kauluose buvo beveik dvigubai daugiau stroncio ir kalcio. Uosio senovės romėnai dėdavo į maistą, kad jis įgautų rūkyto maisto skonį. Uosis buvo naudojamas ir medicinos tikslais, skelbia „Livescience.com“.
Senovės kovotojai nevartojo kavos ir arbatos, tačiau jie gėrė vyną, taip pat acto ir vandens mišinį. Šio mišinio skonis buvo panašus į limonadą.
Gladiatorių kapinės
Archeologų tyrinėtose kapinėse buvo keletas gladiatorių antkapių su mūšių vaizdais. Dauguma skeletų priklausė vyrams nuo 20 iki 30 metų.
Gladiatoriais dažniausiai buvo karo belaisviai ar vergai. Įprastai jie neturėdavo teisės būti tinkamai palaidoti. Tačiau atkastos kapinės galėjo būti vietos gladiatorių mokyklos savininko, kuriose būdavo laidojami mokiniai.
Speciali dieta?
Romos istorijose gladiatoriai buvo vadinami „miežinės valgytojais“. Senovės mokslininkų tekstuose aprašoma speciali gladiatorių dieta iš miežių ir varpų.
Mokslininkų komanda ištyrė atkastų skeletų anglies, sieros ir azoto izotopų atomų santykį. Skirtingi augalai ir gyvūnai turi skirtingą šių izotopų kiekį. Šis tyrimas gali atskleisti žmonių ilgalaikius mitybos įpročius.
Gladiatorų kaulų tyrimas parodė žemą azoto izotopą. Tai rodo, kad jų mityboje nebuvo gausu augalinės kilmės maisto. Atskirų gladiatorių mitybos tyrimai buvo ganėtinai skirtingi.
Mokslininkai akcentavo, kad kauluose galėjo neaptikti specialios dietos požymių, nes cheminiai junginiai organizme galėjo pasikeisti laikantis dietos kelerius metus. Dėl mirtinos profesijos gladiatoriai ilgai neišgyvendavo, todėl kaulų tyrimai galėjo būti ne visiškai tikslūs.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą