„Mūsų ekspertas naudojo metalo detektorių, kuris parodė, kad aptikta kažkas labai didelis“, – švedų naujienų svetainei thelocal.se sakė archeologas Peras Widerstromas.
Tame pačiame lauke ir anksčiau buvo rasta įspūdingų lobių, įskaitant ir garsųjį 1880-ųjų radinį, kurį sudarė beveik 6000 XI amžiaus monetų.
Detektoriui aptikus naująjį radinį P. Widerstromas su kolega bandė išsiaiškinti, kas glūdi jo viduje.
„Ištyrėme, jog tai bronzinė sidabro monetų pripildyta taupyklė iš vikingų laikų“, – sakė jis.
Pirminės analizės duomenimis, monetos greičiausiai buvo nukaldintos Vokietijoje tarp 1000 ir 1040 metų.
„Lobis fantastiškas“, – naujienų svetainei helagotland.se sakė Gotlando muziejaus vadovas Larsas Sjovardas.
Rentgeno tyrimu nustatyta, kad taupyklėje, kuri yra 23 cm skersmens ir apytiksliai 17 cm aukščio, tikriausiai yra „tūkstančiai“ monetų.
Pasak muziejaus vadovo, tokį radinį aptikti yra be galo neįprasta: lobis buvo rastas visiškai nepažeistas, nors buvo paslėptas vos kiek giliau nei 30 cm žemėje. Tačiau tiek užteko, kad per visus šiuos amžius jo neužkabino joks žemdirbio plūgas.
P. Widerstromas sako, kad bronzinė vikingų laikų taupyklė arba „pinigų kasa“ rodo, kad tuo metu vikingų prekyba konsolidavosi.
Ekspertai tikisi nustatyti, ar taupyklė monetomis buvo užpildyta iš karto, ar po truputį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą