Grybai dygsta ratais

Keisti dalykai Klaipėdos rajono Šiūparių kaime gyvenančios Paulikų šeimos sodyboje prasidėjo prieš ketverius metus.

„Kai tik nueina sniegas, ima želti žolė, tas ratas ir atsiranda. Jis nestovi vietoje, kasmet vis labiau plečiasi. Pirmais metais buvo gal pusantro metro skersmens, o šiųmetinis pasiekė jau dešimt metrų. Kas bus toliau?“ - neslėpė rūpesčio šiūpariškė Birutė Paulikienė.

Ji neįsivaizduoja, su kuo galėtų būti susijęs šis paslaptingas reiškinys. Pavasarį, kai žemė pradeda dengtis žaliu kilimu, ratas lieka plikas, be menkiausios žolelės. Pirmus dvejus metus toks likdavo iki pat žiemos. O pernai ir šįmet jame pradėjo dygti grybai. Jie atsiranda tuo metu, kai miškuose prasideda grybų dygimo metas.

„Grybai - didelės lėkštės dydžio, taurės formos. Jauni būna balti, sendami ruduoja ir susmunka. Mes jų, aišku, nevalgome, dukra nupjauna ir išveža į mišką, nes nebūtų kaip nė praeiti. Vaikai sako: mama, turbūt kažko papylei. Bet aš tikrai nieko nei pyliau, nei bėriau, juo labiau tokiu ratu“, - dievagojosi moteris.

Kiek žmonių ėjo, tiek stebėjosi Paulikų sodybos „svečiais“, bet niekas negalėjo paaiškinti, kodėl tas ratas atsiranda. Šeimininkai prisiklausė visokių spėlionių: gal kas užbūrė, gal gamta išsigimsta, o gal tai kokio piktavalio darbas?

„Nežinau, ką ir galvoti, kaip išnaikinti“, - atsiduso Birutė.

Vis dėlto šiūpariškiai gali būti ramūs. Nors jų sodyboje apskritimu dygstančius grybus žmonės vadina raganų ratu, su piktosiomis jėgomis tai neturi nieko bendra.

Anot Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojo Jono Kasparavičiaus, tokių ratų aprašymų yra jau viduramžių rašytiniuose šaltiniuose. Jie visada kėlė prietaringą baimę, tikėta, kad žolę ištrypia ratu bėgančios raganos. Vėlesniais laikais atsirado kitų mitų - apie nusileidusią skraidančią lėkštę, ateivius.

„Bet tai viso labo normalus grybų augimo būdas. Nukritusi grybo spora auga į visas puses vienodu greičiu. Ilgainiui susidaro ratas. Iš pradžių to nesimato, nes grybas nedera. Bet toje vietoje gali neaugti žolė - ją slopina kitų augalų augimą slopinančias medžiagas išskirianti grybiena“, - „Vakaro žinioms“ aiškino mikologas.

Ratas kasmet plečiasi. Kai kurie grybai, pavyzdžiui, pievagrybiai, kitos jų rūšys, kurios nesusijusios su medžiais, vienoje vietoje auga tol, kol ten yra maisto medžiagų. Derlingoje dirvoje ar nuolat tręšiamoje ratai gali formuotis ir dešimtmečius. Kai maisto medžiagų nebelieka, grybiena didėjančiu ratu ima plisti į visas puses. Žiedo viduje paprastai nebeauga nei grybai, nei kiti augalai - mat maisto medžiagų ten jau nebėra. Jei nėra jokių trikdžių - akmenų, medžių šaknų ar kitokių objektų, kurie neleistų augti, - tas ratas gali būti labai taisyklingas ir plinta net iki kelių dešimčių ar net kelių šimtų metrų skersmens.

„Lietuvoje tai nėra retas reiškinys. Tiesiog ne visada pastebimas net ir miške. Jei kažkas trukdo vienodai augti, ratas pasidaro netaisyklingas, matome tik jo dalis, atskiras grybų grupeles“, - aiškino J.Kasparavičius.

Apskritimais plinta dauguma dirvožemyje augančių grybų rūšių.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"