Anot grybų žinovo, tai vieninteliai kepurėtieji grybai, natūraliai augantys žiemos metu, per atodrėkius, kai temperatūra lauke bent penketą dienų siekia 3–5 laipsnių šilumos. Auga ant pažeistų lapuočių medžių ir negyvos medienos paupių miškuose, gluosnynuose, parkuose ant tuopų. V.Uselio pasakojimu, grybai valgomi ir daugelyje šalių noriai renkami ar net auginami dirbtinai, panašiai kaip kreivabudės. Naudojant maistui kietas kotelis nupjaunamas. Vartojami virti, marinuoti, sūdyti.
Labai mėgiami ir auginami Japonijoje. Jų mokslininkai nustatė, kad ugniabudėse esantis flamulinas turi priešvėžinių savybių. Ugniabudės ištveria ir nedidelį šaltį, jų maistinės savybės nuo to nenukenčia, todėl jas galima rinkti ir sušalusias. Grybų žinovas įspėja, jog įprastų valgomųjų grybų, kurių kartais pasitaiko žiemos pradžioje, tuo laiku rinkti nepatartina, nes nuo šalnų jie tampa netinkami maistui. Ugniabudžių nereikia ieškoti šiltuoju metų laiku, nes tada galima prisirinkti panašių, tačiau nuodingų puokštinių kelmabudžių ar nevalgomų verpstiškųjų plempių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą