J. Didžiulis kviečia „treniruoti žmogiškumą“: 10 būdų tai padaryti

Pasak jo, žmogiškumas ir nuo jo priklausantis gebėjimas burtis ir formuoti tvarius bei dinamiškus socialinius vienetus (bendruomenes, šeimas, kolektyvus ir visuomenes) yra svarbiausias resursas tiek asmeninei, tiek komandinei sėkmei. Kaip ištreniruoti tas žmogiškąsias savybes – supratingumą, empatiją, įsiklausymą, dialogą, emocinį intelektą – Jurgis dalijasi savo 10-čia patarimų.

1. Padėk pinigus į savo vietą.

Dėmesys, šypsenos, rūpestingumas negali būti nei įkainoti pinigais, nei kažkaip kitaip perkami. Taip, pinigai reikalingi, kad užsitikrintumei materialinę gerovę, tačiau svarbu auginti ne tik finansinį, bet ir emocinį kapitalą, o viską matuoti pinigais yra klaidinga.

2. Spalvink realybę nuoširdžiomis emocijomis.

Ir kuo dosniau! Emocinis nusiteikimas nulemia mūsų savijautą kasdienybėje. Emocija gali radikaliai pakeisti mūsų santykį su fiziniu pasauliu ir tą santykį galima pakeisti tyčia. Komplimentai, šypsenos, dosnumas pakeičia ne tik santykį su aplinkiniais bet ir erdves, kuriose tas emocijas skleidžiame.

Jeigu nuolat būsi draugiškas ofise, ofisas ankščiau ar vėliau taps draugišku. Kultūra (elgesio standartai bei įsitikinimai) yra taki ir užkrečiama.

3. Nuolat atnaujink savo „operacinę sistemą”.

Mūsų vidinė kultūra (įsitikinimai, įpročiai, poelgiai) yra mūsų „operacinės sistemos” pagrindas – jis nulemia mūsų, kaip žmonių, kokybę. Geriausias būdas tą vidinę kultūrą auginti yra tiesiog būti tarp žmonių, kurie mums yra pavyzdys, su kuriais būdami jaučiamės geri, savi, turime ko pasimokyti.

Galime skaityti jų knygas, klausytis jų muzikos, bet visgi musų protas geriausiai mokosi per mimiką ir imitavimą. Todėl būti su tokiais žmonėmis yra geriausias būdas tobulėti patiems.

4. Išmok mylėti save, bet suprask, kad būti vienam neužtenka.

Individualistinėje visuomenėje lengva pamiršti, kad mes esame visuomeniniai primatai. Visi didžiausi žmonijos pasiekimai ir nuopelnai įvyko dėl to, kad dirbome kartu. To bendrumo pagrindas yra empatija, nesavanaudiškumas, dosnumas, susitapatinimas, o kartu ir noras gauti dėmesio, meilės, pripažinimo iš kito.

Darydamas darbą mylimam žmogui gausi daugiau malonumo, negu darytumei sau, o gauti meilės iš kažko kito yra gerokai saldžiau, negu pačiam save paglostyti.

5. Atleisk savo protą ir samdyk jį padirbėti širdžiai.

Dažnai esam valdomi protu, bet protas negali mūsų padaryti laimingais – jis mąsto, bet nejaučia. Širdis yra kaprizinga ir sudėtinga, tačiau ji nemeluoja. Gyvenimo džiaugsmą jausi tik tada, kai širdis džiaugiasi, todėl svarbu užtikrinti proto pavaldumą širdžiai: daryti viską, kas įmanoma, kad širdis jaustųsi geriau.

6. Susidraugauk su savo emocijomis.

Emocijos taip pat niekada nemeluoja. Jos gali būti nenuspėjamos ir nepraktiškos, tačiau jų signalai yra nepaneigiami. Jeigu jos tave valdo, tai svarbu jas kuo geriau suprasti.

Suprasi savo emocijas – suprasi ir save. Tik tada gali sau užduoti klausimus – o kodėl aš taip jaučiuosi? Kodėl man šis sprendimas nepatinka? Kodėl aš taip tingiu? Kodėl man tas žmogus atrodo nenuoširdus?

7. Skaityk tarp emocinių eilučių.

Žmonių elgesys ne visuomet atspindi jų tikruosius poreikius: labai dažnai žmonės daro vieną, bet iš tiesų ieško visai ko kito. Noras dominuoti atsiranda iš tam tikro nepilnavertiškumo, aistra pinigams – iš baimės, traumos ar noro būti pripažintu.

Piktos parduotuvių kasininkės dažniausiai nori šilumos, o griežtas vadovas nori, kad kažkas įvertintų, jog jis gerai vadovauja. Tuomet, kai sugebame pamatyti aplinkinių emocinę harmoniją ir disharmoniją, galime priderinti vieną kitą „natą” ir duoti jiems tai, ko iš tikrųjų reikia.

8. Padaryk kažką dėl savęs…

O tada pasidalink su kitais. Labai svarbu atrasti savo aistrą, kažką, kas ne atima energiją, o priešingai – energizuoja, motyvuoja, džiugina. Tai reikalauja tam tikro atsitraukimo nuo kitų žmonių ir įsigilinimo į save, tačiau jau atradus savo aistrą antra pakopa būtų kaip tik ieškoti žmonių, kurie turi panašių pomėgių, gali tave suprasti ir įvertinti tai, ką darai.

9. Suklysk viešai ir su malonumu.

Nužudyk save, nužudyk savo herojus, pamilk savo priešus. Žmonės nėra tobuli – mes klystame, mes turime polinkį aistrai ir neracionalumui. Natūralu suklysti, pralaimėti, nusišnekėti.

Tobulumas įkalina. Tobuli herojai nėra tikri ir kai mes juos idealizuojame – pastatome ant pjedestalo, nuo kurio jie nebegali nulipti. Mūsų didžiausi priešai taip pat yra žmonės, kartais iš jų išmokti galime daugiau, nei iš savo herojų – klausdami, kodėl tas žmogus mus erzina, kodėl mūsų pasaulėžiūros nesutampa ir tokiu būdu gilindamiesi į save.

10. Daryk kažką švento.

Mes, žmonės, esame dvasinės būtybės – turime polinkį tikėti ir dievinti. Tai yra natūralu ir sveika, tik bėda, kad labai dažnai šis mūsų poreikis yra išnaudojamas tiek organizuotų religijų, tiek sektų, tiek marketingistų.

Visgi suteikdami kažkam prasmės ir gylio (mylimai veiklai, santykiams, bet kam, kas mums svarbu), suteikiame prasmės ir visam mūsų gyvenimui. Ritualai, meditavimas, kontempliacija, maldos – tai yra elementariausia technologija, kuri leidžia mums jausti ryšį su kosmosu, su kažkokia aukštesne ir didesne jėga, nei mes patys.

Tai galbūt nėra tikra – bet veikia. Nesvarbu, kuo ar kaip tikime, svarbu yra tikėti – tiesiog dėl savęs.