"Šių žinduolių protėviai prieš milijonus metų buvo lokiai, ir vieni jų savo nuožiūra išėjo į mišką, o kiti - į jūrą", - žaismingai savo ugdytinius pristatė Lietuvos jūrų muziejaus delfinų ir Šiaurės jūrų liūtų treneris Filipas Butkinas.
"Kalifornijos jūrų liūtai man labiau panašūs į šunis, o į tikruosius žvėrių karalius panėši Šiaurės jūrų liūtai, nes jų ir plaukas siekia 30 cm ilgio. Ir jie yra agresyvūs, tačiau ši savybė nekliudo juos dresuoti", - sakė pokalbininkas.
Gali ir galvą nukąsti
"Šiaurės jūrų liūtai agresyvūs yra ir laisvėje - dėl savo baikštumo, ir atakuoja tada, kai nesijaučia saugūs. Bet koks neaiškus nepažįstamas judesys, staigus ar ne, gyvūną provokuoja. Tai savisaugos instinktas. Taip, jis iš tikrųjų gali nukąsti man ranką iki peties, ir net galvą, bet jam to nereikia. Neturi tikslo sudraskyti priešą, tik pastatyt jį į vietą", - sakė treneris.
Kol jūrų liūtai maži, vieninteliai jų priešai gamtoje - orkos. O kai užauga, priešas gali būti tik žmogus. Šiuo metu gyvūnai nemedžiojami, nes yra įtraukti į Pasaulio Raudonąją knygą. Tačiau jie mėgsta užsilipti ant żvejybos laivo tralo ir tiesiai iš tinklų ėsti žuvį. Tuomet ir žvejų siaubą gali suprasti išvydus dviejų tonų grobuonį ant denio.
Glaudūs ryšiai
"Jie riaumoja skirtingai. Ilgai "dainuoja", kai pyksta, stipriai pučia nosim orą ir pastato ūsus, o kai patenkinti - kriuksi. Per daugelį metų su jais jau gali susitarti, suprasti, kaip jaučiasi", - sakė Filipas. Ugdytiniai pažįsta savo trenerį iš kvapo, balso ir elgsenos.
"Mes gerbiame vieni kitus, bet ir prisibijau jūrų liūto, nes jis - nenuspėjamas. Taip, tam tikra prasme susitapatinu su gyvūnu, bet didžiausia klaida būtų jį "sužmoginti", o mes dažnai linkę gyvūną, kurį mylime, laikyti vos ne šeimos nariu. Bet reikia protingai bendrauti su plėšrūnu. Jie - protingi, mąstantys, pasižymintys nuotaikų kaita, darantys grimasas; tuo ir panašūs į žmones. Ar jie mane myli? Labai norėčiau tuo tikėti", - šypsosi Filipas. Šio gyvūno rodoma simpatija - trumpalaikė, kaip blykstė: jis gali prieit, padėti tau galvą ant kelių, užsimerkt iš malonumo ir leistis kasomas. Bet šia bičiulyste neverta piktnaudžiaut.
Esminis instinktas
"Jiems reikia judėti. Laisvėje jie medžioja, nuolat patiria stresų, mąsto, kaip išvengti pavojų. Į krantą iš jūros jie gali negrįžti aštuonetą mėnesių, ir plaukioja būriais: patelės ir patinai - atskirai. O prieš vasarą jie būriuojasi paplūdimyje, ir prasideda žiaurūs patinų mūšiai, kurie gali baigtis net žūtimi. Jie kandžiojasi, stumia vienas kitą krūtine, ir du mėnesius neėda. O paskui jūrų liūtai ne tik turi jėgų poruotis su viena patele, bet jų užtenka ir dešimčiai. Gali sakyti, patinai kovoja dėl "haremo", - juokiasi treneris. Kuo stipresnis patinas, tuo daugiau turi "žmonų", o pasibaigus poravimuisi, išplaukia į jūrą ir nebesusitinka su jomis.
Būna atvejų, kai patelė atveda net po du palikuonis (po nepilnus metus trukusio nėštumo) ir žindo ilgai. Pasitaiko, ir užpraeitų metų vada seka jai iš paskos, ir taikosi pažįsti 40-ies procentų riebumo pieno. Mažyliai moka plaukti tik gimę, bet jų kailis dar kurį laiką praleidžia vandenį ir dėl to gali sušalti. O be to, vargšelius gamtoje atakuoja orkos."
|
| Jūrų liūtai - didingi ir išdidūs |
Kam reikia pataikauti žmonėms ir dresuoti plėšrūnus? Neužtenka tiesiog gėrėtis natūraliais jų judesiais ir gracija?
"Jūrų liūtų treniruotė prasideda nuo jo charakterio, elgsenos stebėjimų. Įgimtą kurio tingumą irgi galima panaudoti, kai kuriuos tinginio sugebėjimus paverčiant vaidmeniu. Nes jei gyvūnas iš prigimties tinginys, nepriversi lakstyti kaip arklį. Prievarta gali sugadint psichiką jam, nervus - sau. Kai gyvūnas mėto kamuolį snukučiu, jam neskauda, nes ir gamtoje žaidžia gaudydamas ir mėtydamas plūdes ar žuvis. Tai - natūralus refleksas. Kaip ir "ploti" pelekais. Padaro kokį judesį, tu sušvilpi ir duodi žuvį; gyvūnas supranta, už ką, ir linkęs triuką pakartoti. Praktiškai visus triukus, atliekamus pasirodymo metu, daro ir gamtoje", - sako treneris.
Piratas - stipriausias iš visų jūrų liūtų, gyvenančių Jūrų muziejuje. Jis itin tvirto būdo, ir su treneriu juos sieja ypatingas ryšys. "Tikriausiai mudu esam panašūs", - nesigina treneris.
Kokia bus meilės atomazga?
Muziejuje gyvenanti vienintelė patelė Markizė šią vasarą gyveno viename baseine su Piratu, ir tikimasi, kad kitąmet galėtų sulaukti palikuonio.
"Juodviejų meilės žaidimai buvo labai akivaizdūs, bet Piratas jau yra tokio brandaus amžiaus, kad jam gali ir nepavykti "tapti tėvu". Pora draugavo, buvo neišskiriama, ir nors baseinas buvo padalintas į dvi dalis, jie taip prisiklijuodavo ties skiriančia riba, kad jau nežmoniška buvo juos laikyti atskirtus. Ir žinoma, apie jokius aistros užvaldytų gyvūnų pasirodymus negalėjo būti nė kalbos..." - su šypsena pasakojo Filipas.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą