Skaityti naudinga smegenims
2006 m. mokslininkai nustatė, kad žmonės, labiau linkę į empatiją, tai yra gebėjimą įsijausti į kitą, žino daugiau rašytojų pavardžių. Pagal vieną iš iškeltų versijų grožinės literatūros kūrinių skaitytojas įpranta jaudintis dėl herojų, todėl ir tikrajame gyvenime panašiai reaguoja į kitų išgyvenimus. Pagal kitą versiją didesnį poreikį skaityti jaučia kaip tik tie žmonės, kurie geba įsijausti į kitus. Įdomu, kad empatijos lygis būna žemesnis, jeigu skaitomas tekstas užsienio kalba. Net jei žmogus puikiai ją moka, efektas vis tiek bus gerokai silpnesnis negu skaitant gimtąja kalba. Mat gimtosios kalbos mokomės nuo ankstyviausios vaikystės ir ji iš pat pradžių būna susijusi su emocijomis. Užsienio kalbos pradedame mokytis jau sąmoningai, o pamokos paprastai nebūna susijusios su kokiomis nors emocijomis.
Smegenų aktyvumas priklauso nuo teksto
Žurnale "Cortex" buvo publikuotas Liverpulio universiteto kognityviosios neurobiologijos ir literatūros mokslo specialistų straipsnis, kuriame aprašyti smegenų veiklos tyrimo rezultatai: buvo bandoma nustatyti, ar išties skaitymas teigiamai veikia protinę sveikatą ir proto galias. Mokslininkai darė prielaidą, kad skaitant sudėtingą literatūrą, pavyzdžiui, poeziją, reikia tam tikrų intelektinių pastangų. Jos didina ne tik empatijos lygį, bet ir protinius gebėjimus apskritai. Skenuojant savanorių smegenų aktyvumą buvo nustatyta, kad jis skiriasi priklausomai nuo teksto sudėtingumo ir literatūrinio išprusimo. Geriau pasiruošusiems eksperimento dalyviams buvo lengviau suprasti skaitomą kūrinį ir jį perprasminti. Kartu negalima tvirtinti, kad literatūrinė erudicija yra neabejotinas proto išsivystymo ir aukšto intelekto požymis. Apsiskaitymas dar nerodo nei žmogaus pasaulėžiūros, nei to, kaip jis susidoroja su įvairiomis užduotimis tikrajame gyvenime. Ir ar galima pavadinti intelektualu tą, kuris skaito, tarkime, tik detektyvus arba meilės romanus? Juk kaip tik intelektualumo lygį neretai vertiname būtent pagal žmogaus mėgstamą literatūros žanrą. Todėl galima sakyti, kad skaitymas neabejotinai yra naudingas, nes plečia akiratį ir verčia mąstyti bei įsijausti į personažų išgyvenimus. Bet daryti vienareikšmišką išvadą, kad skaitymas gausina protą ir intelektą, yra mažų mažiausia ankstoka.
Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą