Keisčiausios pasaulio Velykų tradicijos

Vokietija

Vokietijos rytuose, netoli sienos su Lenkija ir Čekija gyvena nedidelė slavų tautelė - sorbai, šio krašto senbuviai, čia gyvenę jau prieš atsikraustant germanų gentims. Kartą per metus praktiškai visi šios katalikiškos tautelės vyrai vyksta į Velykų kavalkadą - didžiulį žirgų paradą, skirtą Prisikėlimo šventei. Parado dalyviai puošiasi frakais ir cilindrais ir su kryžiais rankose jodinėja po gyvenvietes, dainuodami dainas sorbų kalba, kurią dabar moka tik keliasdešimt tūkstančių žmonių.

Norvegija

Kažkodėl per Velykas norvegai labai mėgsta skaityti arba žiūrėti detektyvus: susirenka visa šeima ir drauge spėlioja, kuo baigsis detektyvinė istorija. Didieji Norvegijos televizijos kanalai net programas sudaro taip, kad šventinėmis dienomis per televizorių būtų rodoma kuo daugiau paslaptingų istorijų.

Bermudų salos

Velykos - ne tik saldumynai, margučiai ir linksmybės. Tai pirmiausia yra religinė šventė, ir Bermudų gyventojai į tai atsižvelgia, nors ir gana keistai. Norėdami pagerbti Kristų ir jo prisikėlimą, Bermudų gyventojai į dangų leidžia aitvarus. Bet ne paprastus, o specialius velykinius. Meistrai juos projektuoja, kuria diziną ir gamina kelias savaites, o per Velykas aitvarai kyla į dangų kaip Kristaus prisikėlimo simbolis. Dienai baigiantis, geriausių aitvarų šeimininkiai yra apdovanojami, o po linksmybių viskas yra slepiama sandėliukuose arba sunaikinama. Kadangi visa tradicijos esmė - pasigaminti geriausią aitvarą, leisti dukart tą patį nėra prasmės. Ši tradicija atsirado britams kolonizavus salas: taip naujiesiems krikščionims buvo bandoma paaiškinti, kaip Kristus pakilo į dangų. Prisikėlimo simboliu tapo danguje sklendžiantis aitvaras.

Lenkija

Kaimyninėje Lenkijoje Velykos - šventė skrandžiui, čia valgoma daug, riebiai ir saldžiai. Pagrindinė stalo puošmena - velykinis avinėlis iš sviesto. Jeigu kunigas šventina Velykų stalą, ant jo būtinai turi būti toks avinėlis. Jį būtina visą suvalgyti. Tradicija gaminti Velykų avinėlį iš Lenkijos išplito ir į kitas šalis. Lenkijoje taip pat yra gajus paprotys laistytis vandeniu.

Meksika

Meksikos kaimuose vyksta Velykų vaidinimai, atkartojantys paskutiniosios Kristaus gyvenimo savaitės įvykius: paskutinę vakarienę, Kristaus išdavimą, teismą, kryžiaus nešimą, nukryžiavimą ir pagaliau prisikėlimą. Visi bendruomenės nariai tampa aktoriais, o pagrindinius vaidmenis atlieka fiziškai panašiausi į savo personažus žmonės. Tokių spektaklių tradicija gimė po 1833 m. žiemą siautusios choleros epidemijos: likusieji gyvi nusprendė taip padėkoti Dievui už išsigelbėjimą. Šiam renginiui yra ruošiamasi visus metus.

Niujorkas (JAV)

Niujorke vyksta Velykų paradas. Kasmet šimtai Niujorko gyventojų didele procesija žygiuoja miesto gatvėmis. Gėlėmis išpuoštos mašinos ir žmonės su ekstravagantiškomis skrybėlėmis traukia Manhatano bulvarais. Paradas prasideda Velykų sekmadienį 10 val. ryto Penktojoje aveniu. Procesijoje gali dalyvauti kiekvienas norintis, tačiau žiūrėti į pro šalį važiuojančias platformas ir originalius kostiumus yra ne mažiau įdomu.

Filipinai

Filipiniečiai yra uolūs katalikai, dėl savo tikėjimo pasirengę daug kam. Pavyzdžiui, per Velykas įvairiuose šios šalies miestuose vyksta vaidinimai - teatralizuoti Kristaus nukryžiavimo renginiai: savanoriai vyrai iš tiesų vinimis prikalami prie medinių kryžių. Žinoma, toks nukryžiavimas nesibaigia žmogaus mirtimi, jis nuo kryžiaus nuimamas po kelių minučių. Viso to prasmė - priminti žiūrovams apie Kristaus kentėjimus, patirtus dėl žmonijos atpirkimo.

Prancūzija

Prancūzijoje tėvai pasakoja vaikams, kaip danguje skraido varpai. Tai yra susiję su ypatinga diena, vadinamuoju Tyliuoju šeštadieniu. Likus kelioms dienoms iki Velykų, minint Kristaus mirtį nustoja skambėti visi varpai. Tėvai aiškina vaikams, kad varpai neskambina, nes palieka savo varpines ir skrenda į Romą pasimatyti su Romos popiežiumi. Grįždami namo, jie vaikams pargabena lauktuvių - šokoladinių kiaušinių ir saldainių girliandų.

Ispanija

Ispanijoje Velykos švenčiamos labai iškilmingai, svarbiausias švenčių akcentas yra iškilmingos procesijos, eitynės, kurios miestų ir miestelių gatvėmis vyksta nuo pat Verbų sekmadienio visą Didžiąją savaitę. Jų pasižiūrėti renkasi minios turistų, nes eitynės būna labai spalvingos, jų dalyviai rengiasi įvairiausiais praėjusių amžių kostiumais, mušami būgnai, aidi muzika, ore dvelkia gėlių ir smilkalų aromatai. Pirmąją Velykų dieną ispanai nesėdi namuose, o švenčia kavinėse, baruose ir restoranuose.

Kipras

Velykos - ne šiaip smagi šventė, bet ir proga atsikratyti nereikalingo šlamšto. Visi rajono jaunuoliai išeina ieškoti senų medinių daiktų didžiuliam laužui, kuriuo baigiama šventė. Kipriečiai - žmonės linksmi ir neapsiriboja tik laužu, taigi ugnis kai kada tampa nebekontroliuojama, ir policija su ugniagesiais skuba jos gesinti.

Vengrija ir Ukraina

Vengrijoje, kaip ir kai kuriose kitose Europos šalyse, gyvuoja paprotys antrąją Velykų dieną laistytis vandeniu: vyrai išeina į gatves su kibirais ir iš jų laisto vandeniu sutiktas tautiniais drabužiais pasipuošusias moteris. Aišku, jos apie tokį paprotį žino ir neprieštarauja. Panaši tradicija yra ir Ukrainos Lvovo mieste. Bet ten vaikinai tyko praeivių ir jų sutikimo neklausia. Pirmadienį po Velykų centrinėje Lvovo aikštėje susirenka vyrukai su kibirais, pilnais vandens, ir laisto pro šalį einančias gražiosios lyties atstoves. „Aukos“ reaguoja įvairiai: kai kas tik šypsosi, o kai kas įžeidėjus išplūsta. Neretai porcija vandens kliūva ir tvarkos sergėtojams, bandantiems sutramdyti chuliganus.

Florencija (Italija)

Florencijoje gyvuoja labai sena ir neįprasta tradicija keistu pavadinimu „vežimo sprogimas“ (Scoppio del Carro). Ši šv. Velykų tradicija siekia pirmųjų kryžiaus žygių laikus, kai į Florenciją prieš Velykas buvo pargabenti trys Kristaus kapo akmenys. Vėliau Velykų šeštadienį tais akmenims buvo įskeliama nauja kibirkštis ir įžiebiama Velykų ugnis. Nuo šventos ugnies uždegama Velykų žvakė, kuri vežama per visą miestą milžiniškame keturių aukštų, sudėtingos konstrukcijos vežime, šiandien vadinamame „Brindellone“. Dabartinis yra naudojamas jau 300 metų. Lydima senoviškai apsirengusių muzikantų ir vėliavnešių procesijos, žvakė atgabenama į Katedros aikštę, nuo jos uždegamos kitos žvakutės, o į vežimą pradedami krauti fejerverkai. Tuo metu Katedroje vyksta šv. Mišios. Chorui užgiedojus „Gloria“, Florencijos vyskupas paleidžia balandžio formos raketą, kuri išlekia pro Katedros duris, atsitrenkia į vežimą ir jį padega - ryškiaspalvės fejerverkų ugnys kyla į dangų apie 20 minučių. Florentiečiai tiki, kad nuo to, užsidegs vežimas ar ne, priklauso, ar metai bus sėkmingi ir derlingi.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“