Šeštadienį prekybos ir pramogų centre "Akropolis" Lietuvos balandžių augintojai, bei šiaip klaipėdiečiai buvo kviečiami pasigrožėti romantiškaisiais paukščiais - balandžiais, pasidalinti patarimais apie jų auginimą ir priežiūrą.
"Kięk save prisimenu, auginu balandžius, net negaliu pasakyti, kodėl", - sakė šiaulietis Rimantas Beneta, pristatęs uostamiesčio gyvūnų mylėtojams gal 35-ių veislių balandžius. Kone gaidžio didumo išpūstgūžiai parodoje buvo didžiausi, tačiau pasaulyje esti dar didesnių. Bet buvo galima išvysti ir mažiausiuosius parodos dalyvius - taip pat išpūstgūžius, kuriuos itin įspūdinga stebėti, kai jie namuose, savoje teritorijoje varžosi, kieno gūžys didžiausias, ir pučia jį, norėdami pasididžiuoti prieš pateles.
Balti it angelai balandžiai pasirodė esą lietuviška veislė - prieškario metu jie tarnavo Lietuvos armijoje paštininkais. Parodos rengėjas, paklaustas, ar turi ir Klaipėdos aukštaskraidžių, atšovė: "Žinoma, koks aš lietuvis, jei neturėčiau."
Tačiau pastebėjo, jog šie balandžiai dabar taip aukštai nebeskraido, nes juos visus baigia išgaudyti vanagai. Šių populiacija pernelyg gausi, todėl Klaipėdos aukštaskraidžių nebegali paleisti treniruotis.
"Jeigu taip bus ir toliau, mes prarasim visas jų savybes, kurias per šimtmetį išugdėme", - sakė balandininkas.
Jis pagyrė ir stipriuosius juodus, geltonus, raudonus, mėlynus Hanoverio aukštaskraidžius, kuriuos augino nuo vaikystės, ir kurie pakyla taip aukštai, jog atrodo muselės didumo, kol visai dingsta iš akių. Kai kurių aukštaskraidžių veislių balandžiai vartosi ore kaip akrobatai.
"Toliausiai nulekia pašto balandžiai - apie 150 kilometrų. Jį nusiveži kur nors, ir paleidi - grįžta, kur jis užaugęs ir į namus parneša laišką", - pasakojo balandžių augintojas, supažindinęs ir su lietuviška figūrinių balandžių veisle, kažkodėl vadinamais "besarabais", juodų kaip anglis plunksnų: kuo labiau jie išriečia kaklą, tuo vertingesni, o vaikšto, kojas keistai užriesdami į viršų.
Nuostabą kelia ir Bucharos burbuliai: vienintelė veislė, kuri burbuliuoja, o ne burkuoja. Burbulio snapo nesimato, jis pradingsta galvoje, primenančioje "plunksnuotą veidą" ar miniatiūrinį katės snukutį. Šie balandžiai į orą pakyla nebent metrą, yra jaukūs ir leidžiasi žmogaus glostomas, yra "rankinis".
Balandžių augintojas iš Šiaulių Rimantas Beneta sakė, kad LIetuvoje yra perspektyvių balandininkų ir paukščių veislių, tačiau sunku surasti sau pamainą, kai veislinio balandžio išlaikymas labai brangiai kainuoja.
"Aš daug balandžių išdovanoju, bet tada turiu jiems duoti grūdus", - sakė pokalbininkas, pavadinęs save paukščių kolekcininku. Jis sutiko su mintimi, kad nereikia jausti priešiškumo miesto balandžiams, nes šie "bomžai" kažkada buvo išdidūs uolų balandžiai, ir iš jų išveistos visos dekoratyvinės, sportinės bei "paštininkų" veislės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą