Šį klausimą pabandė išsiaiškinti Ketrina Rudi (Kathryn Rudy), kuri Škotijos Šv. Andriejaus universitete dėsto meno istoriją. Naudodamasi kriminalistikos metodais, mokslininkė padarė išvadą, kad viduramžių žmonių įpročiai ir interesai ne itin skyrėsi nuo mūsų: žmonės ir tada labai domėjosi savimi ir bijojo ligų. K.Rudi patyrinėjo XV ir XVI a. maldaknyges: densitometru išmatavo puslapių patamsėjimą, kuris yra rodiklis, kaip dažnai jie buvo liečiami. Purviniausi puslapiai - dažniausiai skaityti.
Skaitomiausiame puslapyje buvo malda šv. Sebastijonui, į kurį kreipiamasi prašant apsaugoti nuo maro. K.Rudi matavimų duomenimis, dažnai buvo atverčiamos ir maldos, prašant neleisti sielai pražūti. O viduramžių tikintieji buvo tokie pat miegaliai kaip ir mes: puslapiuose, kuriuose yra ryto valandomis skaitomos maldos, purvinų pirštų atspaudų buvo visai mažai - matyt, skaitytojai užsnūsdavo nespėję maldos perskaityti iki galo.
Parengta pagal "Respublikos" priedą "Laisvalaikis"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą