Kosminiu teleskopu “Kepler” buvo nustatyta: daugiau kaip 500 milijonų mūsų galaktikos planetų yra tinkamos gyventi. Todėl astronomai ir prie jų prisijungę matematikai atkakliai teigia, kad vien Paukščių take - jis ir yra mūsų galaktika - tiesiog turi egzistuoti tūkstančiai, o gal ir dešimtys tūkstančių išsivysčiusių civilizacijų.
Skeptikai prieštarauja, kad bent jau apžvelgiamoje kosminėje erdvėje be mūsų tikrai nieko nėra, o savo teiginį grindžia garsiuoju Fermio paradoksu. Enrikas Fermis (Enrico Fermi) - italų kilmės amerikiečių fizikas, Nobelio premijos laureatas. Pasakojama, kad dar 1950 m., pietaudamas jis klausėsi kolegų fizikų, kurie įrodinėjo, kad mūsų proto broliai Visatoje yra anaiptol ne retenybė. Išklausęs juos, jis uždavė klausimą: “Na, tai kurgi jie?” Fizikai neturėjo ką atsakyti.
Aiškus prieštaravimas - didžiulė Visata ir ryšių su kitais jos gyventojais nebuvimas - vėliau ir buvo pavadintas Fermio paradoksu. Praėjus ketvirčiui amžiaus, jį papildė anglas Maiklas Hartas (Michael Hart). Jo manymu, jei egzistuotų tūkstančiai nežemiškų civilizacijų, jos būtų mus pasiekusios jau prieš milijonus metų, bent viena. Kol kas niekas iš kitų pasaulių iki mūsų neatkeliavo ir ryšio neužmezgė. O tai, skeptikų nuomone, yra pats įtikinamiausias argumentas, kad jų, “proto brolių”, išvis nėra. “Galbūt jie negalėjo. Arba nenorėjo?” - prieštarauja entuziastai ir siūlo keletą Fermio paradokso sprendimo variantų.
1. Kitų planetų gyventojai nuo mūsų slepiasi juodosiose skylėse
Kai kurie mokslininkai mano, kad juodųjų kosmoso skylių viduje gali būti planetų, o jose - gyventi protingos būtybės. Apskaičiuota, kad kai kurių, ypač didelių juodųjų skylių viduje, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms atsiranda zonos, kuriose yra įmanomas įprastos erdvės ir laiko, taip pat masyvių kūnų, planetų, egzistavimas. Jos gali suktis aplink centrinę, vadinamąją singuliariškumo zoną itin sudėtingomis, bet stabiliomis uždaromis orbitomis, tarsi aplink Saulę. Dar daugiau, planetos, esančios skylėje, gauna šviesos ir šilumos iš centrinės singuliariškumo zonos, kur erdvė ir laikas tampa begaliniai. To gali pakakti gyvybei egzistuoti. Tad išsivysčiusios civilizacijos ramiai sau egzistuoja stambių juodųjų skylių viduje galaktikos branduolyje, nematomos iš išorės. Amerikiečių astronomai atrado dar neregėto dydžio juodąją skylę. Šis “monstras” yra stambios, elipsės formos galaktikos M87 centre, o ji nuo Žemės yra nutolusi per 50 milijonų šviesmečių. Į šią juodąją skylę tilptų visa mūsų Saulės sistema. Gali būti, kad viduje ir yra kažkas panašaus į Saulės sistemą, o mūsų “proto broliai” iš ten nekiša nosies. Jie nieko nežino apie mus, o mes - apie juos.
2. Jų labai labai maža
Bandydami išspręsti Fermio paradoksą, Karlosas Kota (Carlos Cotta) ir Alvaras Moralesas (Alvaro Morales), matematikai ir astrofizikai iš Malagos (Ispanija) universiteto, labai sumažino galimą protingų būtybių kosmose skaičių. Ispanų mintis yra ta, kad Visatoje gyvena protingų būtybių. Bet jos pirmiausia paleidžia žvalgybinius zondus, kiekviena civilizacija savo. Kuris nors iš jų turėtų pasiekti ir mus, o jei iki šiol nepasiekė, vadinasi, civilizacijų labai maža. Mokslininkai sudarė matematinį modelį, į kurį įtraukė Visatos matmenis, įvairų zondų skaičių, jų veikimo laiką. Rezultatas yra toks: jei zondai veikia 50 mln. metų, nežemiškų civilizacijų gali būti nuo šimto iki tūkstančio, bet jei žvalgybiniai aparatai tarnauja 100 mln. metų, nežemiškų civilizacijų gali būti iš viso kokios 10. Matematinė logika yra tokia: kuo ilgiau veikia zondai, tuo didesnė jų atskridimo tikimybė. O jei niekas iki šiol neatskrido, civilizacijų Visatoje yra tik vienetai.
3. Jie bijo
Mokslininkas iš Kanados Edrianas Kentas (Adrian Kent) iš Vaterlo teorinės fizikos instituto (Ontarijas, Kanada) mano, kad kosmose yra mažai naudingų žaliavų. Todėl išsivysčiusios civilizacijos yra priverstos dėl jų kautis, tai yra kariauti su kitomis protingomis būtybėmis. Išlikusios nežemiškos rasės tampa labai atsargios ir pradeda visaip slėpti savo egzistavimą. Visai gali būti, kad kitos protingos būtybės net specialiai maskuojasi, kad neatkreiptų dėmesio iš šalies. Kento manymu “savireklamos politika kosmose”, kurios šiuo metu laikosi žmonija, gali turėti labai liūdnų pasekmių - dar ims ir atsilieps kokie nors kosminiai plėšrūnai. Arba kolonizatoriai. Trumpai tariant, mokslininkas pataria “sėdėti suskliaudus ausis”. Jo manymu, grėsmę kelia net mūsų zondai “Voyager”, kurie peržengė Saulės sistemos ribas, nes juose - nurodymai, kaip mus rasti. “Agresoriams pakanka aukšto išsivystymo lygio, net nereikės siųsti kosminių flotilių Žemei užimti. Norint sunaikinti visą žmoniją, pakaks trijų ateivių nemokšų su paprasta laboratorine įranga”, - niūriai juokauja Kentas. Beje, Tarptautinė astronomų sąjunga sutinka su mokslininko nuogąstavimais ir ieškantiems kosminio proto pataria apsiriboti vien pasyviu signalų iš kosmoso priėmimu ir vengti aktyviai siųsti duomenis.
4. Jie yra menkai išsivystę namisėdos, kaip ir mes
Per visą Žemės civilizacijos gyvavimo laiką žmonės taip ir nenukako į kitą planetą, net iki Marso dar nenuskrido. Ir Žemės palydove Mėnulyje seniai lankėsi. O kodėl? Todėl, kad kol kas visko užtenka ir gimtojoje planetoje. Gyventojų skaičius auga ne tokiais tempais, kad prireiktų kitų namų ir nekyla būtinybė aktyviai užkariauti kosmosą. Mokslininkai mano, kad kitos civilizacijos vystosi analogiškai, todėl sėdi kiekviena savo namuose. Vadinasi, Fermio paradokso sprendimas - visi namisėdos, ir dar bailūs.
5. Per toli vieni nuo kitų
Amerikietis dr. Redžinaldas Smitas (Reginald D.Smith) iš Bušė-Franklino (Bouchet-Franklin) instituto Fermio paradoksą aiškina nepaprastai mažu nežemiškų civilizacijų tankumu kosminėje erdvėje. Kitaip tariant, esame pernelyg toli vieni nuo kitų. Mokslininkas apskaičiavo vidutinį tankumą, būtiną ryšiui užmegzti bent tarp dviejų “brolių”: pagal jį, Paukščių take, nieko nežinodamos viena apie kitą, gali egzistuoti daugiau kaip 200 civilizacijų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą