Nereikia nuogąstauti dėl to, kad per karščius gyvūnas mažai ėda. Jis neturi prakaito liaukų, todėl "prakaituoja" lekuodamas, todėl pavargsta, jam reikia daugiau skysčių. Gyvūną reikėtų vedžioti ankstų rytą, o vėliau - tik atslūgus karščiams. Ypač jie pavojingi buldogams, bokseriams, mopsams, visų veislių šunims, kurių snukučiai suploti. Jie itin greitai perkaista. Juos namuose reikia drėkinti, vėsinti, išvesti tik savo reikalo atlikti. Daugybė mopsų nusibaigia po žygių į paplūdimį. Gydytojai liko tik apgailestauti, kai šeimininkas atskubėjo su senu storu vilkšnuniu, kuriam prie pat klinikos durų sustojo širdis.
Kodėl gyvūnai dažnai kasosi? Dulkės, žolės ir "blusų sezonas". Susilašinot vaistus - neįkando blusa. Bet jeigu įkąs bet koks vabzdys, alergiškas gyvūnas kasysis, gali prasidėti egzema, kurią teks ilgai gydyti. Niežėjimas gali kankinti dėl netinkamo šampūno; dažnai maudomą gyvūną užteks aplieti šiltu vandeniu. Gali niežėti nuo per didelio angliavandenių kiekio, maisto pertekliaus.
"Maitintkite, kuo norite, bet tik gyvūnas turi jaustis gerai. Aš niekada nesakau: tinka tik sausas maistas. Bet pinčeriukui negalima mėtyti nuo stalo riebių kąsnelių, nes bus kasos uždegimas. Jeigu gyvūnas vemia tik kartą, kelis per mėnesį, tai dar nėra liga. Mylintis šeimininkas neskiria gyvūnui "išsikrovimo" dienų, o jeigu jis neturi apetito, stengiasi jį pamylėti gardumynu, nuo kurio gali supykinti.
Kirminų puota
"Palaido gyvenimo būdo" gyvūnams, kurie turi kontaktų su laukinėmis katėmis, išgydome ausų erkutes, ir jos vėl pasirodo dėl to, kad nebuvo išgydytas jų sukeltas uždegimas. Vaistai nuo odos parazitų veikia tik mėnesį.
Pas mane ateina žmonės ir sako: "Mano gyvūnas neina laukan, iš kur pas jį kirminai?". Jeigu bent kas trys mėnesiai nesulašinsime vaistų nuo kirminų padidintos rizikos gyvūnui, einančiam į lauką, kirminai gali jį apnuodyti. Jeigu nebūna nukirmintos palikuonis atsivedusios motinos, jų palikuonis kirmėlės pražudys. Iki šešių mėnesių gyvūnui kas mėnesį reikia suduoti vaistus nuo kirminų.
Kaip atpažinti ligą?
Akių nenuleidžiantis nuo savo augintinio žmogus pastebi, kad jis serga, kai gyvūno akys apsiblausia. Dar jis ėda, žaidžia, bet jau serga. Akylai stebėkite savo augintinį, nebijokite parodyti specialistui: "Mano šuo atrodo ne toks, koks buvo." Karščiai gali būti niekuo dėti, kad jis stovi nuleidęs galvą. Reikia pačiupinėti limfinius mazgus prie ausų, išžiodyti ir apžiūrėti tonziles. Jeigu gyvūnui dvokia iš burnos, jis turi bakterijų. Iš dalies - gerai, limfmazgiai sureagavo, uždegimas nenuėjo kažkur toliau. Ir tų bakterijų nebūdavo tiek daug, kol gyvūnas nebūdavo šeriamas tris kartus per dieną ir kuo sočiau. Yra maistas, kuris valo dantis: sausas kramtukas, nuvalantis apnašas. Dantų akmenis nuvalys tik veterinaras. Pigiausias būdas - apvynioti pirštą marle, ir pavalyti šuns dantis vaikiška pasta. Arba soda.
Reikėtų tikrinti šunelio širdį, ar neatsirado aritmijos, tachikardijos? Automobiliuose turi būti kondicionieriai.
Taksų, pekinesų, basetų veislės šunims labai dažnai pasitaiko stuburo išvaržų dėl to, kad trumpos kojytės neatlaiko didelio svorio. Tai nėra sportiški, raumeningi šunys: būna, nulipo nuo laiptų, ir staiga - paralyžavo. Profilaktikai reikia "pagroti" stuburo slanksteliais: prilietus juosmens srityje, taksui labai skaudės. Tokios veislės šunims reikia duoti vaistų, kurie gerina sąnarių kremzlių būklę, kad būtų elastinga. Kartą tokios būklės šuniui padėjo elektromasažuoklis, suteikęs impulsų raumenims. Tik reikia žinoti, kaip juo naudotis.
Bokseriams, dogams, šunims, kurių trachėja labai jautri, nerekomenduočiau dėti antkaklių. Petnešos yra sveikiau."
Kas pavojingiau?
"Vasarą reikia kirpti šunis. Kai kailyje prisivelia varnalėšų kibių, šuo laižo juos, ir šie užstringa gerklėje, stemlėje. Ne taip pavojinga, jeigu šuo suėda sušvinkusią žuvį ar kaulą. Blogiau yra žmogaus ekskrementai. Šunys voliojasi dvėsenoje, nes iš savo tolimų protėvių vilkų paveldėjo instinktą smarve maskuoti savąjį kvapą.
Jūsų šunį bet kada gali sugelti vapsva. Jeigu nuo alergijos nepadeda "Tavegilis", turėkite paruošę adrenalino ir intraveninių vaistų detaxametazono. Nes kai šuo ims tinti ir dusti, klinika gali būti uždaryta.
Žmonės nepagalvoja, kad bėgdamas paskui dviratį stambus šuo nusitarkuos savo letenukes iki kraujo. Mažas šunelis asfaltu tipena lengviau.
Jeigu jūsų šunelį užpuolė kitas šuo, ir kraujas neteška, yra dar pavojingiau. Šuns įkąsta vieta dažnai supūliuoja, nes ant jo dantų yra daug bakterijų. Supūliuos ta vieta, kur šuo nepasiekia išsilaižyti. Būtinai reikia nuplauti užpuoliko seiles iškart namuose - kalio permanganato tirpalu, muilu ar šampūnu. Ir sugirdyti antibiotikų.
Šuniui negalima duoti laižyti įpjautos kojytės; rasis visos pėdos uždegimas. Reikėtų plauti ir dėti druskos tirpalus, kad ištrauktų uždegimą, jeigu ten yra patinę. Dura nupjautos žolės staragai, ir šuniukui gali susidaryti dideli pūliniai.
Jeigu šuniui įsisega erkė, užuot traukus ją reikia išsukti kaip varžtą. Įsiurbimo vietą patepkite jodu. Nereikia bijoti, jei liko erkės galva; ji kaip rakštis, tepi jodu, ir ji iškris, erkė niekada nepalenda visa po oda. Bet reikia skirti erkę nuo karpos arba spenio. Šunų patinai juos irgi turi. Žmonėms apsaugai nuo erkių skirti vaistai tinka ir šunims. Kai kuriuos gyvūnus alergizuoja dygliuoti pievų augalai; kraujažolės, jonažolės, tuomet pilvus išberia spuogai, ašaroja akys. Alergiški dažniausiai būna šviesiakailiai gyvūnai. Su mopsu ir buldogu geriau nebėgti į žydinčias pievas. Ir į vandenį per prievartą nereikia mesti šuns. Yra šunų, kurie valandų valandas plaukioja kaip žuvys, ir yra tokių, kurie bijo vandens, tai nereikėtų jų kankinti mėtant į vandenį ta dingstimi, neva juos vanduo atvėsins.
Iš tikrųjų ką galėtų daryti žmogus? Stebėti. Mes to nemokam. Įsigilinkime į save, vyrą, vaiką ir tą gyvūną. Jeigu kas, galėsime laiku suteikti pagalbą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą