„Nuo veiklos pradžios sulaukiame tiek pavienių asmenų, tiek įvairių organizacijų prašymų leisti apžiūrėti krematoriumą, ir tai suprantama – pasaulyje įprastas laidojimo būdas kremuojant pas mus žengia pirmuosius žingsnius, dar tik randasi naujos tradicijos, – sako krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas. – Todėl nutarėme rengti ekskursijas, kurių metu mūsų darbuotojai išsamiai supažindintų lankytojus su čia vykstančiais procesais, atsakytų į visus klausimus“.
Jo teigimu, kitose šalyse ekskursijos į krematoriumus rengiamos nuolat, net ir mokyklinio amžiaus vaikams. „Tokios ekskursijos griauna išankstines nuostatas ir iš įvairių nuogirdų susidariusius mitus apie kremavimą, nes žmogaus psichologijos savybė – bijoti visko, ko nepažįsta, – pastebi V. Labanauskas. – Šį dėsnį patvirtina ir atlydėjusiųjų kremuoti artimųjų palaikus reakcija: atvykę su pagarbia baime, tačiau pamatę krematoriumo aplinką ir net galėdami stebėti kompiuterio monitoriuje arba pro technologinį apžvalgos langelį visą kremavimo procesą nuo palaikų įkėlimo į deginimo įrenginį iki kremavimo pabaigos, lieka nustebinti šio laidojimo būdo estetikos, teigia patyrę šviesesnių emocijų nei laidodami kūną į žemę“.
Ekskursijoms formuojamos iki 20 žmonių grupės. Tai, anot V. Labanausko, yra optimalus skaičius, kad būtų galima lankytojus saugiai vedžioti po patalpas ir kad jie visi girdėtų ekskursiją vedantį darbuotoją. Valandos trukmės ekskursijos metu supažindinama, kaip vyksta kremavimo procesas bei su juo susijusios paslaugos – nuo atsisveikinimo salių iki kremuotų palaikų pelenų supylimo į kapsulę. Ekskursijos pabaigoje į lankytojų klausimus atsakoma krematoriume esančioje poilsio zonoje.
Pirmieji su krematoriumo veikla susipažino kėdainiečiai, vėliau – kauniečiai. „Neatsitiktinai pakvietėme Kauno gyventojus atskirai – istoriškai pirmasis ir vienintelis Lietuvos krematoriumas buvo pastatytas Laikinojoje sostinėje 1936 m., Kauno medicinos universitete, – pasakoja V. Labanauskas. – Jame buvo deginamos studentų mokymui naudotos neatpažintų mirusiųjų kūno dalys“. Pasak „K2 LT“ vadovo, tarpukario krematoriumas buvo ypač populiarus inteligentijos tarpe: garsūs to meto menininkai ir mokslininkai pageidavo, jog po mirties jų kūnus sudegintų čia. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Anatomijos instituto muziejuje iki šiol saugoma skulptoriaus Petro Rimšos sukurta urna, skirta gydytojo, žinomo visuomenės veikėjo Liudo Vaineikio palaikų pelenams.
Penktą mėnesį Kėdainiuose veikiančiame vieninteliame Lietuvoje krematoriume jau kremuota apie 480 palaikų, poreikis tokiu būdu išlydėti artimuosius Anapilin auga. Žmonės vertina galimybę po mirties kremuotis gimtinėje, juo labiau, kad šalies centre esantį krematoriumą patogu pasiekti iš bet kurio Lietuvos krašto. Kremaciją renkasi norintieji atsisveikinti su mirusiuoju estetiškai, sumažinti laidojimo išlaidas, turėti galimybę transportuoti urną, taip pat – būti draugiškais aplinkai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą