"Mp3" karta

Naujos melomanų erdvės

Kada paskutinį kartą pirkai savo mėgstamo atlikėjo kompaktinę plokštelę? Šių dienų jaunajai kartai į šį klausimą atsakyti yra sunku. Kaip kadaise iš parduotuvių lentynų išnyko vinilinės plokštelės, taip dabar panašios perspektyvos prognozuojamos ir senam geram "CD" formatui.

"Kompakto" eros pabaiga

Praėjusiais metais kompaktinų diskų pardavimams pasaulyje sumažėjus daugiau negu perpus, specialistai vis dažniau kalba apie šios informacinės laikmenos gyvavimo pabaigą muzikos rinkoje. Lemiamu veiksniu, lėtai pradėjusiu "žudimo" procesą, prieš eilę metų tapo kopiuterinio stebuklo pavadinimu "Mp3" atsiradimas. "Mp3" - tai srautinsi kopiuterinis formatas skaitmeninėje formoje, skirtas perduoti arba saugoti audio signalus. Tokį "Mp3" populiarumą lėmė formato savybė gerai suspausti garsą beveik neprarandant jo kokybės. Tačiau kilnus pradinis "Mp3" kūrėjų tikslas - patalpinti garsą kuo mažesniame formate, su laiku išsigimė.

"Napster" Frankenšteinas

Mažiau nei prieš dešimtmetį atsiradus kompanijai "Napster", sukūrusiai "Mp3" failų pasikeitimo internete sistemą, prasidėjo ekonominė muzikos industrijos krizė. Interneto vartotojai džiaugėsi "nemokamai" gaunama muzika. Leidybinės muzikos kompanijos pradėjo prarasti milijonus dėl sumažėjusių paradavimų, o žymūs atlikėjai pradėjo karus su kompanija dėl autorinių teisių. "Napster" visgi buvo pareikšti kaltinimai dėl nelegalaus muzikos platinimo internete, ir paskelbtas bankrotas. Tačiau per tą laiką atsirado daug panašių programų, veikiančių "Napster" sukurtos sistemos pagrindu. Tokios programos, kaip "Emule" ar "Kazaa", leidžiančios internetu keistis įvairaus tipo kopmiuteriniais failais, toliau skatina muzikos "piratavimą".

Pigi reklamos erdvė

"Mp3" failų keitimasis internetu turėjo griaunačių pasekmių, tačiau jau keletą metų pastebimos ir teigiamos "Napster" išradimo pusės. Galmybe savo kuriamą muziką patalpinti internete pastaruosius keletą metų naudojasi perspektyvūs, tačiau plačiai nežinomi atlikėjai. Jiems nebereikia varstyti didelių leidybinių kompanijų durų vien tam, kad būtų išgirsti. Beribė interneto erdvė šiuolaikiniam jaunimui yra žymiai priimtinesnė, nei radijas ar televizija. Tokių internetinių puslapių, kaip "MySpace" dėka muzikantai, neturintys sutarčių su leidybinėmis kompanijomis, gali pateikti savo kūrybą milijoninei auditorijai ir suburti savo kuriamos muzikos gerbėjų klubus visame pasaulyje.

Leidybinės kompanijos taip pat keičia savo požiūrį. Pastaraisiais metais muzikos leidyba užsiimančios kompanijos suaktyvino muzikos prekybą internete. O parduodamos muzikos internete rodikliai nesparčiai, tačiau kasmet vis didėja. Į internetą muzikos versle jau nebežiūrima tik kaip į priešą. Šiandien tai kol kas pigi reklamos erdvė, tačiau ir joje galioja verlo konkurencijos taisyklės.

Nešiojami "Mp3" grotuvai

Didžiosiso kompiuterių ir garso technologijų kompanijos taip pat sugalvojo, pasinaudoti "Mp3" populiarumu. Dėl nedidelės apimties "Mp3" garso failus nesunkiai buvo galima patalpinti net ir mažos apimties kompiuterinėse informacijos saugyklose. Pupuliarėjant muzikos pasikeitimui internetu ir augant "Mp3" formato įtakai garso technologijų raidoje, verslo grupės pradėjo dar vienos mados tendencijos kurimo procesą. Taip atsirado pirmieji nešiojami "Mp3" grotuvai. Nereikėjo ilgai laukti, ir šis išradimas prigijo. Būdas klausytis norimos muzikos visur ir visada, nešiojantis nedidelės apimties, lengvai kišenėje telpantį prietaisą, ypač sužavėjo jaunąją kartą. Netrukus nešiojamas "Mp3" grotuvas tapo neatsiejamu modernaus jaunimo atributu. Nepralenkiama nešiojamų "Mp3" grotuvų gaminimo srityje laikoma kompanija "Apple", sukūrusi kokybės ženklų tapūsį grotuvą "iPod". Naujojo šios serijos grotuvo reklamos kompanijoje sutiko daulyvauti tokia pasaulinio lygio muzikos žvaigždė, kaip airių roko grupė U2. Nešiojamų "Mp3" grotuvų populiarumu naudojasi ir su garso ar kompiuterių technologijomis nesusijusios kompanijos. Kompanija Coca Cola jau keletą metų neoficialiai naudojasi jaunuolio, kurį visur lydi muzika, įvaizdžiu savo reklamose.

Problemos nėra?

Šiomis dienomis muzikos pasikeitimas internetu gyvena savo aukso amžių. Jaunoji karta mėgaujasi nemokama muzika. Jaunimo mados atributu tapę nešiojami "Mp3" grotuvai pilni internetu parsiūstos muzikos. Nors visas pasaulis kalba apie nelegalaus muzikos pasikeitimo internetu žalą, visuomenė šios problemos nesureikšmina.

Nuomonės

Koks uostamiesčio jaunimo požiūris į muzikos failų pasikeitimą internetu? Kada Klaipėdos jaunoji karta paskutinį kartą pirko savo mėgiamo atlikėjo albumą?

KAROLIS: "Muziką internetu siunčiuosi. Žinau, kad tai nėra visiškai legalu, tačiau mokėti didelius pinigus už kiekvieną originalią atlikėjo kompaktinę plokštelę būtų per didelė prabanga. O paskutinį kartą muzikos albumą pirkau dar kasetės formato.

AGNĖ: "Dažnai siunčiuosi muziką internetu. Apie tai, kokią tai daro žalą, niekada nesusimasčiau. Kada pirkau kompaktinį diską, net neprisimenu. Jei neklystu, paskutinį kartą muzikos albumą gavau dovanų.

VITALIJUS: " Muziką siunčiuosi. Nesu visiškai už tokį muzikos platinimą, tačiau tokiu būdu gali greičiau paklausyti savo mėgiamos dainos ar albumo. Kartais kai kurių atlikėjų albumų išvis Lietuvoje neįmanoma gauti, todėl internetas lieka vienintelis variantas. O paskutinį kartą kompaktą pirkau prieš 4 metus.

ŠARŪNAS: "Žinoma, siunčiuosi muziką internetu. Tai žymiai paprasčiau ir greičiau nei laukti, kol Lietuvoje pasirodys norima daina ar albumas. O kada paskutinį kartą pirkau muzikos albumą, tikrai neprisimenu.

Karolis RUPKUS