Virš vandens kyšo skaidrus mėlynas, saulėje blizgantis oro burbulas, atstojantis fizalijai burę. Jis prisotintas dujų, sudėtimi panašių į orą, skirtumas tas, jog burbule yra daugiau azoto ir angliarūgštės ir mažiau deguonies. Kilus audrai, oras iš burbulo išeina, tada fizalija panyra po vandeniu. Stebina tai, kad fizalija gali plaukti net prieš vėją, nenukrypdama nuo numatytos krypties.
Fizalija apsiginklavusi daugybe nuodingų kapsulių, kurios turi susuktą tuščiavidurį vamzdelį, padengtą švelniais plaukeliais. Net menkiausias ataugos prisilietimas sujaudina dilgųjį mechanizmą, ir fizalija iškart reaguoja. Skaidulos su nuodinga medžiaga tarytum maži harpūnai persmeigia auką, tačiau nuo čiuptuvų neatsiskiria. Fizalijų nuodai savo sudėtimi primena kobros nuodus. Jie pavojingi ne tik žuvims, bet ir žmonėms. Kai tik nuodai pradeda veikti, žuvys labai greit žūsta, o žmonės pradeda karščiuoti, juos ištinka šokas.
Turi savo "naminį gyvūną"
Dažnai fizalija savo čiuptuvuose laiko mažytę ešerinių būrio žuvelę. Ji atspari nuodams ir yra puikus masalas aukoms, kurias fizalija įtraukia savo čiuptuvais (šie paprastai išauga iki 15 m ilgio, retsykiais - iki 50 m). Vėliau ši žuvelė minta aukos likučiais ir negyvomis fizalijos čiuptuvų galūnėmis.
Fizalijos gyvena šiltosiose jūrose, ir dažniausiai jų galima sutikti šiaurinėse Atlanto vandenyno įlankose bei Indijos ir Ramiojo vandenynų subtropikų vandenyse. Vandens paviršiuje plaukioja grupėmis, sudarytomis iš kelių tūkstančių būtybių. Paprastai fizalija sutinkama netoli pakrantės, bet šiltaisiais metų mėnesiais ji mielai dreifuoja ir atviroje jūroje. Todėl ją dar XVIII amžiuje pastebėjo portugalų jūreiviai, ir jiems pasirodė panaši į portugališką karo laivą - tristiebį burlaivį.
Po fizalijos burbulu yra daugybė polipų. Kiekvienas jų turi didelį čiuptuvą, per visą savo ilgį padengtą dilginamosiomis ląstelėmis. Prie kai kurių čiuptuvų yra kapsulės su nuodais, paralyžiuojančiais auką. Čiuptuvais raumenys perneša paralyžiuotą žuvį į polipų koloniją, išsidėsčiusią po dujiniu burbulu. Kiekviena polipų atmaina atlieka savo darbą: esti polipų, kurie puola ir smulkina laimikį, kiti atsakingi už dauginimąsi, treti atlieka gynybines funkcijas. Iki šiol tiksliai nežinoma, kaip dauginasi portugališkasis laivelis. Tačiau tikrai aišku, kad dauginasi nelytiniu būdu. Mokslininkai mano, kad žūdama fizalija į vandenyną išskiria daugybę ląstelių, iš kurių vėliau susiformuoja naujas kolonijinis hidragalvis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą