Parašyta prieš 78 metus, bet atrodo, kad šiandien...
Vienas jaunas velnias paklausė seno velnio:
- Kaip tu sugebėjai nuvesti tiek daug sielų į pragarą?
Senas velnias atsakė:
- Aš juos įbauginau!
Jaunasis velnias atsakė:
- Puikus darbas! Ko jie bijojo? Karai? Alkis? Senis atsakė:
- Ne, jie bijojo ligų!
Jaunėlis:
- Ar tai reiškia, kad jie nesusirgo? Jie nemirė? Ar išsigelbėjimo jie neturėjo?
Senis atsakė:
- Deja, ne ... jie susirgo ir mirė nors pagalba ir buvo.
Nustebęs jaunas velnias atsakė:
- Tada aš nesuprantu ???
Senis atsakė:
- Ar žinote, kad jie patikėjo, jog vienintelis dalykas, kurį jiems bet kokia kaina reikia išsaugoti yra jų gyvenimas. Jie nustojo apkabinti vienas kitą, nustojo sveikintis. Jie atitolo. Jie atsisakė visų socialinių kontaktų ir visko, kas buvo žmogiška!
Vėliau jiems pritrūko pinigų, jie neteko darbo, tačiau tai buvo jų pasirinkimas, nes jie bijojo dėl savo gyvybės, todėl metė darbą net neturėdami duonos. Jie aklai tikėjo viskuo, ką girdėjo ir skaitė laikraščiuose.
Jie atsisakė savo laisvės, nepalikdavo savo namų, tiesiogine prasme niekur neidavo. Jie nustojo lankyti šeimą ir draugus. Pasaulis virto tokia koncentracijos stovykla, nereikėjo nei versti užsidaryti į nelaisvę. Jie priėmė viską !!!
Tik tam, kad išgyventų dar bent vieną apgailėtiną dieną .... Ir taip gyvendami jie mirė kiekvieną dieną!!! Ir šitaip man buvo labai lengva nuvesti jų kvailas sielas į pragarą...."
C.S. Lewisas - knyga „Senojo velnio patarimai jaunam velniukui“ 1942 m.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą