Iš kur atsirado paprotys spausti ranką, aiškinama tuo, jog senovėje šis gestas reiškė, kad žmogus už nugaros neslepia ginklo. Kadangi daugelis žmonių - dešiniarankiai, priimta tiesti dešinę ranką. Galima sakyti, kad bendrais bruožais šio gesto prasmė išliko tokia pati iki mūsų dienų: tiesdami ranką pasisveikinti, mes demonstruojame savo nuoširdumą ir pasirengimą bendrauti. Beje, įdomu tai, kad toks pat istoriškai pagrįstas yra paprotys susidaužti taurėmis su alkoholiniu gėrimu. Senovėje sėdintieji prie vieno stalo staigiai suglausdavo taures, kad skystis persipiltų iš vieno indo į kitą, tai buvo įrodymas, kad nė vienoje nėra nuodų.
Ilinojaus universiteto mokslininkai nutarė išsiaiškinti, kokie neurofiziologiniai procesai vyksta atliekant rankos paspaudimo ritualą. Atliekant eksperimentą, 18 vyrų ir moterų žiūrėjo nebylųjį filmą, kuriame vyko dviejų žmonių susitikimas. Kai kada verslo partneriai spaudė vienas kitam rankas, kai kada vienaip ar kitaip be to apsieidavo. Tuo pačiu metu mokslininkai skenavo filmą žiūrinčiųjų smegenis, matavo odos elektrinį laidumą ir vertino jų reakciją į matytąją situaciją. Pasirodė, kad į rankos paspaudimą (net nufilmuotą) reaguoja migdolinis kūnas, smegenų žievės viršutinė smilkinio vaga ir malonumo centras - kai kurios smegenų struktūros, atsakingos už malonius pojūčius. Migdolinis kūnas taip pat atsako už emocijas. Tai yra rankos paspaudimas, simbolizuojantis sėkmingą socialinį kontaktą, mums kelia malonius pojūčius. Kai eksperimento dalyviai matydavo, kaip pašnekovai vengia spausti ranką, visos anksčiau minėtos galvos smegenų zonos nesuaktyvėdavo. Atsižvelgiant į tai, kad spaudžiant ranką suaktyvėja malonumo centras, šį veiksmą bent iš dalies galima prilyginti seksui! Beje, dauguma draugiškų prisilietimų psichiškai sveikam žmogui sukelia teigiamas emocijas. O štai autistų smegenyse malonumo ir socialinių kontaktų zonos yra prislopintos, todėl jie vengia prisilietimų ir neturi motyvacijos bendrauti.
Apsikabinimai - dar vienas evoliucinis gestas, padedantis mums jaustis geriau. Apkabinamas žmogus pasąmonėje jaučiasi esąs saugus, todėl gerėja nuotaika, artimųjų apkabinimai didina pasitikėjimą savimi. Europiečių medikų duomenimis, apsikabinimai yra labai naudingi: kuo dažniau glėbesčiuojatės, tuo stipresnis jūsų imunitetas, geriau dirba nervų ir endokrininė sistema. Apsikabinimai net padeda normalizuoti hemoglobino kiekį kraujyje. Tas pats pasakytina ir apie bučinius, kurie būdingi ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Bučinys - tai švelnumo išraiška, jis žmonėms padeda fiziškai suartėti. Bučiuojantis stimuliuojama partnerių nervų sistema, į jų kraują išskiriami laimės hormonai - endorfinai. Veikiant šioms medžiagoms žmogus jaučiasi esąs saugus, mylimas ir laimingas. Bučiniai stiprina organizmo regeneracinę funkciją, mažina infarkto riziką ir yra puikūs nuskausminamieji bei raminamieji.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą