Paslaptingiausios planetos jūros

Paslaptingiausios planetos jūros

Nuo senų senovės jūra žmogui atrodydavo priešiška ir pavojinga. Kaip sausumoje, taip ir jūroje yra anomalių zonų. Be visiems seniai ir gerai žinomų Bermudų trikampio ir Marianos įdubos, visuose Žemės vandenynuose esama vietų, pasižyminčių keistomis ir mįslingomis savybėmis, kurios kartais būna pražūtingos visoms gyvoms būtybėms...

Velnio jūra

Velnio jūra - tai Ramiojo vandenyno dalis, esanti į pietryčius nuo Japonijos. Tai yra trikampis, kurio viršūnės „remiasi“ į Honšiu, Luzono ir Guamo salas. Velnio jūros rajone pasitaiko įvairių anomalijų. Beje, čia negyvena jokie jūros gyvūnai. Jūreiviai, atsidūrę šiose vietose, jaučia didelį diskomfortą ir nuovargį. Be to, čia pastebėtas gyvų organizmų slopinimo efektas.

Pavyzdžiui, 1978 m. žvejybos laive „Vladivostok“ buvo sėkmingai atliekami kviečių auginimo plaukiojimo sąlygomis eksperimentai. Tačiau plaukiant Velnio jūra sėklos, užuot pradėjusios dygti, išbrinkdavo ir trūkinėdavo, iš jų ištekėdavo balta masė, daigų nebuvo. Galima daryti prielaidą, kad juos naikino kažkokia spinduliuotė, veikianti žmonių, gyvūnų ir augalų fiziologinę ir psichologinę būklę.

Sargaso jūra

Atlanto dalis tarp Kanarų, Šiaurės Atlanto ir Golfo srovių vadinama Sargaso jūra. 1492 m. Kristupo Kolumbo karavelės Atlanto vandenyne susidūrė su tokia daugybe blyškiai žalios spalvos jūros dumblių, kad jūrų keliautojas dienoraštyje įrašė: „Tiek žolės, kad ji, regis, užkimšo visą jūrą“. Kelionė „plaukiojančiomis pievomis“ truko apie tris savaites. Visos šios „pievos“ buvo pilnos oro burbuliukų, kurie kilo nuo augalų.

Ispanų jūrininkams jos priminė gimtuosiuose Ispanijos laukuose auginamas „sarga“ rūšies vynuoges. Todėl jie ir pavadino šią vietą „Mare de las Sargas“ - Vynuogių jūra. Garsusis Žiulis Vernas (Jules Verne) „Geografinių atradimų istorijoje“ atkreipė dėmesį į šią keistą jūrą be krantų, plotu pranokstančią Australijos žemyną, ir pavadino ją „ežeru atvirame vandenyne“. Tarp prietaringų jūrininkų „ežeras“ įgijo blogą reputaciją: apie jį buvo kalbama kaip apie pabaisų, nutempiančių laivus į jūros gelmes, prieglobstį... O dar rašytojas spėjo, kad būtent Sargaso jūros gelmėse nuskendo legendinė Atlantidos sala ir labai išsivysčiusi jos civilizacija...

Ugnies Žemė

Dar vieni „jūros spąstai“ - Ugnies Žemė. Taip vadinamas salynas ties Pietų Amerikos pietine pakrante. Per pirmąją kelionę aplink pasaulį, kuri vyko 1520 m., garsusis keliautojas Fernandas Magelanas šioje vietoje ant kranto pamatė daugybę judančių ugnelių. Dėl to keliautojas salą pavadino Ugnies Žeme. Vėliau paaiškėjo, kad tai vietos gyventojai naktį siuntė vieni kitiems signalus, pranešdami apie nematytų objektų judėjimą sąsiauriu, kuris vėliau buvo pavadintas Magelano vardu.

Dar vienas keistas įvykis prie Ugnies Žemės krantų, įvykęs po kelių amžių, taip ir nebuvo išaiškintas. 1913 m. spalį iš anglų laivo buvo pastebėtas dreifuojantis nežinomas burlaivis. Anglai, prie jo priplaukę valtimis, aptiko, kad laivo denis jau supuvęs, o kajutėse ir ant lieptelio yra 20 skeletų... Visi daiktai ir įranga buvo savo vietose, skeletai taip pat „sėdėjo“ įprasta tvarka, kaip ir dera judančio burlaivio įgulai. Iš dokumentų paaiškėjo, kad burlaivis prieš 23 metus išplaukė iš Naujosios Zelandijos uosto ir pasuko į Londoną, kur gabeno vilnos ir šaldytos mėsos krovinį. Kas su juo atsitiko, niekas nežino iki šiol.

Beje, panašūs susitikimai su plaukiojančiomis kapinėmis arba dėl neaiškių priežasčių paliktais laivais vandenynų platybėse ne tokie jau ir reti. Teigiama, kad jų per metus suskaičiuojama iki trijų šimtų. Tokie laivai vadinami „skrajojančiais olandais“. Kaip pasakoja legenda, vienas jūreivis per didelę audrą prisiekė apiplaukti kyšulį, nors jam tam prireiktų amžinybės. Dėl savo puikybės jis buvo pasmerktas amžinai klajoti po audringą jūrą, niekad nepasiekdamas kranto... Vieną iš versijų, paaiškinančių „skrajojančių olandų“ mįslę, 1935 m. iškėlė sovietų akademikas M.Šuleikinas. Jis darė prielaidą, kad audros metu ir pučiant stipriam vėjui ant bangų keterų susidaro ypatingi infragarso virpesiai.

Akademikas šį reiškinį pavadino „jūros balsu“. Infragarsas sklinda labai toli ir, kaip rodo prancūzų mokslininkų bandymai, kenkia visiems gyviems organizmams. Silpni virpesiai sukelia jūros ligą, vidutiniai priverčia vibruoti visus vidaus organus, dėl to gali sustoti širdis. Laivo įgulą tokiomis akimirkomis apima nesuprantama baimė ir siaubas, kartais žmonės net palieka laivą. Yra, aišku, ir kitokių versijų. Bet iki šiol nė viena nėra patvirtinta.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder