Pirmajam žmogui Mėnulyje sukako 80 metų

Žengęs mažą žingsnį nuo kopėtėlių, N. Armstrongas įspaudė pirmąjį žmonijos pėdsaką nežemiškame pasaulyje ir iš karto pelnė didvyrio statusą, praneša naujienų agentūra AFP.

Jo pirmieji žodžiai, žengus ant Mėnulio paviršiaus, įsirėžė

istorijoje: „Žmogui – tai mažas žingsnis, tačiau žmonijai – tai milžiniškas šuolis“.

Prastos kokybės juodai baltą transliaciją, kurioje buvo matyti, kaip baltu kosminiu kostiumu apsirengęs N. Armstrongas iš nusileidusio erdvėlaivio išlipo ant tuščio Mėnulio paviršiaus, stebėjo maždaug 500 mln. žmonių.

Kadangi N. Armstrongas buvo „Apollo 11“ misijos vadas, jis pranešė misijos kontrolės centrui, kad modulis sėkmingai atvyko: „Hjustone, Ramybės bazė čia. Erelis nusileido“.

Drauge su kolega astronautu Buzzu Aldrinu, N. Armstrongas maždaug pustrečios valandos tyrinėjo aplink jų nusileidimo vietą esantį kraštovaizdį.

Anot jo, Mėnulio paviršius panašus į į miltelius sutrintą medžio anglį. „Aš jį galiu lengvai pakelti savo kojos pirštu“, – teigė jis.

Nepaisant griozdiškų kostiumų, N. Armstrongas ir B. Aldrinas grakščiai šokinėjo Mėnulyje, pirmą kartą pajutę jo trauką, kuri gerokai silpnesnė nei Žemėje.

Astronautai darė nuotraukas, rinko uolienų ir dirvožemio pavyzdžius, įrengė mokslinius prietaisus. Jie taip pat įsmeigė JAV vėliavą ir padėjo lentelę, kurioje teigiama: „Čia žmonės iš Žemės pirmą kartą žengė Mėnulyje. Mes atvykome taikiai, visos žmonijos vardu“.

Astronautai į Žemę sugrįžo liepos 24-ąją. Tai buvo antroji ir paskutinioji N. Armstrongo išvyka į kosmosą.

1966 metų rugsėjį N. Armstrongas kartu su Davidu Scottu dalyvavo „Gemini 8“ misijoje, kurio metu susijungė su nepilotuojamu erdvėlaiviu „Agena Target Vehicle“. Tai buvo pirmasis dviejų erdvėlaivių susijungimas.

1930 metų rugpjūčio 5 dieną Wapakonetoje, Ohajuje, gimęs N. Armstrongas anksti susižavėjo lėktuvais ir būdamas paauglys dirbo netoliese esančiame oro uoste.

Sulaukęs 15 metų, jis pradėjo mokytis skraidyti, o sulaukęs 16-ojo gimtadienio, gavo piloto teises.

Būdamas karinio jūrų laivyno aviatoriumi, Korėjos karo metu jis dalyvavo 78 misijose.

N. Armstrongas Purdue universitete Indianoje studijavo aeronautikos inžineriją, vėliau Pietų Kalifornijos universitete gavo aerokosmoso inžinerijos magistro laipsnį.

1955 metais jis tapo pilotu bandytoju Edwardso oro pajėgų bazėje Kalifornijoje. Ten jis skraidė maždaug 50 skirtingų rūšių lėktuvais.

Po septynerių metų NASA pakvietė N. Armstrongą į Hjustoną treniruotis ir tapti astronautu.

1971 metais išėjęs iš NASA, jis beveik dešimt metų Cincinačio universitete dėstė aerokosmoso inžineriją bei dirbo kelioms kompanijoms, tarp kurių – „Lear Jet“, „Unites Airlines“ ir „Marathon Oil“.

Nepaisant pasaulinės šlovės, N. Armstrongas pasitraukė iš rampų šviesos. Retame interviu 2005 metais, jis CBS televizijai teigė nesijaučiantis nusipelnęs dėmesio, kurio sulaukė po išsilaipinimo Mėnulyje.

„Aš nebuvau pasirinktas, kad būčiau pirmas. Aš tik buvau pasirinktas vadovauti skrydžiui. Tas konkretus vaidmuo man atiteko taip susiklosčius aplinkybėms“, – kalbėjo jis.

Šiais metais N. Armstrongas viešai sukritikavo prezidento Baracko Obamos sprendimą atsisakyti NASA planų sugrįžti į Mėnulį. Šį sprendimą jis pavadino „sukrečiančiu“ JAV kosmoso programą.

Šiais metais pristatytuose biudžeto planuose siūloma atsisakyti programos „Constellation“, kurios tikslas – sukurti raketą, galinčią amerikiečius nugabenti į Mėnulį, ir suteikti galimybę privačiam sektoriui kurti kosminius laivus, galinčius gabenti žmones į Tarptautinę kosminę stotį.

Legendinis astronautas taip pat paneigė konspiracinių teorijų kūrėjų teiginius, kad nusileidimas Mėnulyje buvo didžiulė apgavystė, bei tvirtinimus, kad jis tapo musulmonu po to, kai Mėnulyje išgirdo islamišką maldą.