Pirmasis autoportretas iš daiktų

Šiais ir kitais savo darbais stebinanti menininkė Jolita Vaitkutė pagaliau pristatė ir savo ypatingą autoportretą. Tai sukurtas menininkės atvaizdas iš baldų ir interjero daiktų, arba kitokia asmenukė - ją dailininkė sudėliojo lankytojams iš įvairių atstumų matomoje vietoje.

Nauja patirtis su pagalbininkais

Anot menininkės, instaliacija iš interjero elementų yra pirmas jos darbas, kuriame panaudota tiek daug didelių objektų, bei pirmas jos autoportretas iš daiktų. Šią instaliaciją komponavusiai J.Vaitkutei prireikė net trijų žmonių pagalbos.

Menininkei padėjo jos sutuoktinis ir prodiuseris Silvestras Dikčius ir kolegė Emilija Vinžanovaitė, be to, prireikė ir fizinės jėgos kilnojant ne tik sunkius, bet ir vertingus dizainerių sukurtus baldus.

„Objektus rinkome porą dienų, privalėjome su jais elgtis itin atsargiai ir pagarbiai, nes jie yra vertingi. Dar nepradėjus buvo aišku, kad iš stambių daiktų nėra taip lengva kurti portretą, kaip iš smulkių, kurie tinka visur.

Įpareigojo ir švari, visiems lankytojams matoma, erdvė - tai visai kas kita nei menininko studija, kurioje jis dirbdamas gali leisti sau išsitepti dažais ar kita kūrybos medžiaga. Kai dirbi su gražiais daiktais bei gražioje aplinkoje, turi ir pats gražiai atrodyti“, - šypsodamasi apie naują patirtį pasakoja J.Vaitkutė.

Ji džiaugėsi turėjusi visišką daiktų pasirinkimo laisvę, kurią jai suteikė „Domus galerijos“ centre įsikūrę įvairiausių salonų savininkai.

Kitokia asmenukė

Autoportretui iš daiktų sukurti J.Vaitkutė pasirinko savo atvaizdą su skrybėle, kuri padeda atskleisti jos charakterį.

Menininkės teigimu, ši instaliacija, kaip ir paprastos telefonu sukurtos asmenukės, atskleidžia ir tam tikrą momento nuotaiką, tai yra tam tikras atvaizdo dienoraštis, todėl šį autoportretą iš daiktų būtų galima pavadinti ir kitokia asmenuke.

„Šis darbas irgi yra anksčiau patirtos būsenos užfiksavimas. Žinojau, kaip padaryti, kad tai būčiau aš, kad tai būtų panašu į mane“, - aiškina J.Vaitkutė.

Didžiausias jai tekęs iššūkis buvo, kad autoportretas gražiai, tvarkingai, darniai atrodytų iš bet kurio žiūrėjimo taško. Kėdes, aukštas lentynas ir kitus baldus teko derinti su smulkesniais daiktais.

„Nors labiausiai man patinkanti kūrybos medžiaga yra žemė - ji turi stiprų pradą ir yra pati meditatyviausia, o man patinka krapštyti po dulkelę, tačiau visada įdomu ieškoti ir kitokių kūrybinių sprendimų, įveikti iškylančius sunkumus, surasti, kaip ir kuo užpildyti vieną ar kitą kūrinio vietą“, - prisipažįsta menininkė.

Kūrybiška aplinka

J.Vaitkutei namų ir studijos erdvės yra labai svarbios. Ji tiki, kad namų aplinka turi poveikį visam asmens gyvenimui.

Tiek namuose, tiek studijoje menininkė nori jaustis saugiai, lengvai ir paprastai, mėgsta keisti bei perstatyti baldus. Jai taip pat svarbu, kad būtų šviesu, daug baltos spalvos ir kad aplinka jos neįpareigotų, nedirgintų, būtų sava.

„Man gražu, kai interjere pritaikomas močiutės fotelis. Daiktai, kurie tarnauja ilgai, tikrai turi vertę, o lengvai gaunami, masiniam vartojimui skirti, dalykai tokios vertės neturi. Todėl tikrai neverta vaikytis madų.

Kur kas geriau įvertinti, ar daiktas tau tinka ir ar jis ilgaamžis - tai geras būdas kuo mažiau vartoti ir galbūt ateityje būti tomis močiutėmis ar seneliais, kurių daiktai perduodami iš kartos į kartą bei kuria šeimos istoriją“, - įsitikinusi J.Vaitkutė.