Plinta kolorado vabalai

Bulvių pasėliuose intensyviai plinta kolorado vabalai, vietomis jau randami jų kiaušinėliai. Vyraujant karštiems orams, greitai išsiris ir lervos.

Kolorado vabalai - šilumamėgiai vabzdžiai, jie vystosi ne žemesnėje kaip 11,5 laipsnių temperatūroje. Šiems kenkėjams plisti labai palankūs sausi, karšti orai, kai oro temperatūra pakyla iki 25-27 laipsnių. Esant tokioms sąlygoms, oro srautai gali pakartotinai atnešti į mūsų šalį kolorado vabalų iš pietinių kraštų.

Nors bulvių lapais maitinasi ir suaugę kolorado vabalai, tačiau didžiausią žalą bulvėms daro jų lervos. Bulvės ypač nukenčia, jei kolorado vabalų lervos apgraužia jas intensyvaus augimo - žydėjimo metu.

Jaunos (II-III ūgio, 3-8 mm ilgio) lervos yra jautriausios insekticidams. Suaugusios (12-15 mm ilgio) IV ūgio lervos ir suaugę vabalai yra mažiau jautrūs augalų apsaugos produktams. Vadovaujantis Geros augalų apsaugos praktikos (GAAP) taisyklėmis, insekticidus maistinėms bulvėms reikia naudoti, kai kenkėjų yra daugiau nei numato ekonominė žalingumo riba. Lietuvoje tokia riba laikoma, kai kenkėjų apnikti kerai sudaro daugiau kaip 10 proc., o ant kero vidutiniškai randama po 10-15 lervų (10 lauko vietų patikrinti iš eilės po 10 kerų).

Lietuvoje bulvių apsaugai nuo kolorado vabalų registruoti insekticidai: *aktara 0,05 - 0,07 kg/ha (4 - 8 g/ 10 arų (0,008 - 0,02 proc. tirpalu), buldokas 0,15 - 0,25 l/ha, ciperkilas 0,1 l/ha, *decis ES 0,1 - 0,15 l/ha (4 ml/10 l vandens) ir decis ekstra 0,05 l/ha, *fastakas 0,2 l/ha (4 ml/10 l vandens), fury 0,07 - 0,1 l/ha,*karate Zeon 0,1 l/ha (2 ml/10 l vandens), mospilan 0,05-0,07kg/ha, proteus 0,5-0,75 l/ha.

Purškiant bulves kelis kartus, insekticidus reikėtų kaitalioti, kadangi kenkėjas gali įgyti atsparumą jau naudotam insekticidui.

*insekticidai registruoti profesionaliam ir individualiam naudojimui

Klaipėdos regioninis augalų apsaugos ir karantino punktas

Kad pomidorai gausiai derėtų

Pomidorai - savidulkės daržovės, todėl jiems bitės ir kiti vabzdžiai nėra reikalingi.

Kad pomidorų žiedai užmegztų daugiau vaisių, patariama kasdien arba bent 2 kartus per savaitę tarp 12 ir 14 valandos pakratyti žydinčius pomidorus.

Žydinčius pomidorus patariama pakratyti, kai sausa ir šilta, ir kai žiedadulkės lengvai išbyra iš žiedų.

Kad žiedadulkės apvaisintų piesteles, jos turi būti drėgnos, todėl pakratę pomidorus, juos ir dirvą paliekite.

Praėjus 1-2 valandoms po laistymo, pamulčiuokite durpėmis arba medžio pjuvenomis. Tai neleis dirvos paviršiuje susidaryti kietai plutai, o dirvoje išliks ir neišgaruos augalams reikalinga drėgmė.

Visad prisiminkite, pomidorų perlieti nereikia - drėgnas oras kenkia šiems žydintiems augalams.

Žydinčius pomidorus patariama nupurkšti boro rūgšties tirpalu: 10 l vandens ištirpinkite 1 arbatinį šaukštelį boro rūgšties.

Vidutinė šiltnamio oro temperatūra turėtų būti apie 24-26 laipsn. C dienomis, o naktimis - 15-16 laipsn. šilumos. Jei šiltnamiuose per karšta (30-35 laipsn. C), pomidorų žiedadulkės nebesugeba apvaisinti žiedų ir jie neužsimezgę nubyra.

Kad pomidorai greičiau prinoktų, reikia skinti apatinius lapus. Skinkite, kai ant apatinių šakelių ima nokti pirmieji vaisiai. Per 1 savaitę nuo vieno krūmo patariama nuskinti ne daugiau kaip 2-3 lapus.

Šoninius ūglius skabyti reikia tada, kai jie ne ilgesni kaip 5-10 cm. Jei nulaužomi ilgi šoniniai ūgliai, pomidoras blogiau auga.

Jei ant krūmų pastebėjote išsikreivinusių vaisių, juos tuoj pat nuskinkite, nes tokie vaisiai stabdo kitų pomidorų augimą.

Pastebėta, kad pomidorai geriau auga ant savo augalinių atliekų. Rudenį susmulkinkite sveikų pomidorų lapus ir stiebus ir šias atliekas užkaskite dirvoje, kurioje kitais metais auginsite pomidorus. Specialistų teigimu, pomidorai pomidorams - puiki trąša.