Toliau pateikiamas pratimas yra gana veiksmingas. Iš dalies jis atstoja psichoterapijos seansą. Iš pradžių apdorojami santykiai su motina, paskui – su tėvu. Geriausia tai daryti ne tuo pat metu, o po 1–2 savaičių pertraukos.
Pratimą rekomenduojama atlikti raštu, nors galima ir mintyse. Skirkite sau valandėlę laiko. Svarbu, kad jūsų tuo metu niekas neblaškytų.
Pratęskite šias frazes, tačiau mažiausiai po šešis kartus kiekvieną.
1. Miela mama! Aš su dideliu džiaugsmu prisimenu, kaip....
2. Miela mama! Aš gailiuosi, kad...
3 .Miela mama, aš pykstu ant tavęs už tai, kad...
4. Miela mama, prašau tavęs...
5. Miela mama! Dėkoju tau už tai, kad...
Po savaitės ar poros, kai pasijusite pasiruošę, pakartokite tą patį, tik šį kartą kreipdamiesi į tėvą.
Šis pratimas padeda priimti tėvus tokius, kokie jie yrai. Ir išreikšti užslopintus jausmus jiems. Dėl savo laimės ir meilės, ir karjeros srityse būtina susitaikyti su savo tėvais ir priimti savo šeimos istoriją. Juk jūs vis tiek nieko negalite joje pakeisti.
Kaip priimate kaip faktus viską, kas sunkaus buvo šeimos istorijoje, tai automatiškai priimate ir viską, kas buvo gera. Vaizdingai tariant, negalima nusipirkti tik gero namo, atsisakant prastos kanalizacijos jame. Parduodama viskas. Jūs galėsite vėliau patys kažką perdaryti ir palikti savo vaikams jau pagerintą variantą.
Dėkingumas kaip permainų į gerą šaltinis
Sunkiausia vaikui, kuris išgyveno didelių buities sunkumų, būti dėkingam už tai savo tėvams. Jam apskritai sunku būti dėkingam už kažką, net ir labai gerą.
Dėkingumą savyje reikia ugdyti. Iš pradžių galima tai daryti mechaniškai, o paskui tarytum išsitreniruoja „raumuo“, atsakingas už „Ačiū“, siela pradžiunga ir subręsta vaisiai.
Vokiečių psichologai sukūrė pratimą, kurį pavadino „Dėkingumu savo gyvenimo aušroje“. Kaip jis atliekamas? Pirmiausia reikia įsivaizduoti motiną, paskui tėvą ir ištarti jiems toliau pateikiamą tekstą. Šis tekstas gali būti tarytum savotiškas diagnostikos instrumentas.
Jeigu kuri nors frazė sukelia jums atmetimo reakciją ar skausmingas emocijas, vadinasi, būtent čia slypi žaizdelė – čia yra sielos uždegimo vieta.
Ne kiekvienas žmogus sugeba iškart atlikti šį paprastą pratimą. Mat jis gali padaryti perversmą sąmonėje ir gyvenime. Reikia vidinių jėgų ir nusiteikimo permainoms, kad iš tikrųjų tai padarytume.
„Miela mama, aš priimu viską, ką tu duodi man, absoliučiai viską, nepriklausomai nuo to, su kuo tas būtų susiję. Aš priimu viską už tą kainą, kurią sumokėjai tu ir kurią tai kainuoja man.
Aš iš to ką nors dar sukursiu tavo džiaugsmui. Tai nebuvo beprasmiška. Aš tvirtai laikau tavo dovanas ir branginu jas. Jeigu bus įmanoma, perduosiu jas toliau, kaip tu perdavei jas man.
Aš priimu tave kaip savo motiną, o tu gali turėti mane kaip savo vaiką. Tu esi ta, kuri man reikalinga, o aš esu tas vaikas, kuris reikalingas tau. Tu didelė, o aš maža (mažas). Tu duodi, o aš imu, miela mama. Aš džiaugiuosi, kad tu priėmei tėtį. Jūs abu – tie, kurie man reikalingi. Tik jūs.“
Po to tą patį tekstą skirkite tėvui.
„Mielas tėti aš priimu viską, ką tu duodi man, absoliučiai viską, nepriklausomai nuo to, su kuo tas būtų susiję. Aš priimu viską už tą kainą, kurią sumokėjai tu ir kurią tai kainuoja man.
Aš iš to ką nors dar sukursiu tavo džiaugsmui. Tai nebuvo beprasmiška. Aš tvirtai laikau tavo dovanas ir branginu jas. Jeigu bus įmanoma, perduosiu jas toliau, kaip tu perdavei jas man. Aš priimu tave kaip savo tėvą, o tu gali turėti mane kaip savo vaiką. Tu esi tas, kuris man reikalingas, o aš esu tas vaikas, kuris reikalingas tau. Tu didelis, o aš maža (mažas).
Tu duodi, o aš imu, mielas tėti. Aš džiaugiuosi, kad tu priėmei mamą. Jūs abu – tie, kurie man reikalingi. Tik jūs.“
Vokiečių psichologai tvirtina, kad tiems, kuriems pavyksta priimti savo tėvus, gyvena santarvėje su savimi. Tai reiškia, kad jie yra tokie, kokių reikia, ir tokiais jaučiasi, rašo „Econet“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą