Reakcija į vuvuzelų garsą leidžia spręsti apie asmenybės nuostatas rasinių mažumų atžvilgiu

Beje, didelės čempionato žiūrovų dalies nusiskundimai vuvuzelų garsais privertė kai kuriuos transliuotojus naudoti specialius garso filtrus, blokuojančius jų skleidžiamą zvimbesį, primena nbcnews.com.

Socialinę psichologiją studijuojanti Sarah Gaither,Tufts universitete atlikusi tyrimą, atrado koreliaciją tarp reakcijos į vuvuzelų garsą ir nuostatų rasinių mažumų atžvilgiu. Šio tyrimo rezultatai gali būti laikomi itin vertingu indėliu savo/svetimo suvokimo bei simbolinio rasizmo tyrimų srityje.

Minėto Pasaulio futbolo čempionato metu S. Gaither atliko tyrimą su 123 baltaisiais amerikiečiais. Ji pasiteiravo šių nuomonės apie vuvuzelas ir ją palygino su pastarųjų požiūriu į rasines mažumas, įskaitant lotynų bei afroamerikiečius. Duomenys buvo iškalbingi: tie, kuriems nepatiko vuvuzelų garsai, buvo ne itin pozityviai nusiteikę rasinių mažumų atžvilgiu ir apskritai stokojo atvirumo naujovėms.

Idėja tokiam tyrimui kilo, kai S. Gaither pastebėjo vis labiau plintančią diskusiją dėl vuvuzelų. Tradicinė vuvuzela gaminama iš antilopės rago. Šis instrumentas Afrikoje buvo naudojamas įvairiais tikslais, pavyzdžiui, paskelbti apie genties susirinkimą. Vis dėlto per 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatą masinės gamybos plastikinių triūbų zyzimas aidėjo kiekvienų rungtynių metu.

„Esu socialinė psichologė, todėl gilinausi į grupių santykius. Prasidėjus 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatui pastebėjau du pagrindinius dalykus: pirmiausia, tai pirmasis futbolo čempionatas, surengtas Afrikos žemyne, kas, mano supratimu, jau yra didelis dalykas. Antra, kontroversija, lydinti vuvuzelų trimitus, kuriuos, didžiąja dalimi, atsivežė JAV ir Europos futbolo sirgaliai“, – komentavo mokslininkė.

„Fenomenalu yra ne tai, kad vuvuzelų garsas erzino kai kuriuos žmones, bet tai, jog šios reakcijos ryšys su savo/svetimo vertinimais, kurie ne retai pastebimi sporto, tarkime, futbolo, sferoje“, – pridūrė ji.