Realybės iliuzija IX

Realybės iliuzija IX

Daugelis žmonių mano, kad aplink mus nėra nieko tokio, kas dar galėtų bent kiek nustebinti, šokiruoti ar suintriguoti. Daugeliui atrodo, kad mokslas yra skirtas tik mokslininkams, ir tegul jie ten tarpusavyje aiškinasi, kas buvo pirmas - višta ar kiaušinis. Tačiau gavęs galimybę sudrumsti skaitytojų protus savo mintimis apie mus supantį pasaulį, siūlau į jį pažvelgti dar kartą, tik - kitokiu žvilgsniu, kitu kampu ir kitomis akimis.

IX. Tuščia trimatė erdvė

Grįžkime prie mūsų (kaip mums atrodo) trimatės erdvės. Praėjusį šeštadienį aptarėme, kad dvimatė erdvė, būdama tik šia erdve ir netalpindama savyje nieko daugiau, savo savybių dėka gali sukurti ištisą pasaulį. Tai kodėl negalėtų ir trimatė erdvė tokiu pat būdu sukurti savo trimatį pasaulį. Galbūt mūsų trimatė erdvė, kurioje gyvename, būtent taip ir yra susiformavusi. Tokiu atveju šioje mūsų erdvėje absoliučiai nieko nėra, išskyrus pačią erdvę. O mes atitinkamai esame tos erdvės tam tikrų deformacijų išraiškos ir deriniai.

Tokiu būdu būtų galima daug paprasčiau paaiškinti mūsų visatoje egzistuojančius dėsnius, tarp jų - ir jau minėtą gravitacijos dėsnį. Todėl ir žemei, kad pritrauktų prie savęs mūsų skaitomą knygą, mus pačius ir visus kitus daiktus nereikia jokių rankų ar kitų kokių čiuptuvų, nes žemė ir bet kuris ant žemės esantis ir jos traukiamas daiktas yra ne kas kita, kaip ta pati vientisa erdvė. Kitaip tariant, mes žmonės, žemė, saulė, kitos žvaigždės, ar net galaktikos, bendrai - visa visata - esame vientisa ir nedaloma visuma, t.y. esame ta pati trimatė erdvė ir be jokios papildomos ir mums menkai suvokiamos materijos.

X. Visagalė informacija

Nepaisant to, kad jau palietėme materijos problemą, toliau gvildendami temas apie žmogų ir jį supančią aplinką visdėl to vadovausimės mūsų iliuzijomis apie materiją, nes geresnių sąvokų, apibūdinančių mūsų aplinką, kol kas dar nėra sugalvota. Toliau matysime, kad materija vaidina toli gražu ne pagrindinį vaidmenį mūsų gyvenime. Visa mūsų egzistencijos esmė slypi ne kur kitur, o būtent informacijoje. Dar daugiau - netgi visos mūsų visatos egzistencija yra apspręsta jos didenybės Informacijos.

Kiekvienas iš mūsų ir apskritai viskas, kas gyva žemėje, materialiąja prasme esame sudaryti tik iš trijų rūšių "plytų" - elementariųjų dalelių, t.y. elektronų, protonų ir neutronų. Be šių trijų rūšių "plytų", mumyse daugiau nieko nėra. Todėl kyla natūralus klausimas: jeigu "plytos" yra tik trijų rūšių, tai kodėl visi mes esame tokie skirtingi? Skirtingos ne tik gyvūnų rūšys, bet nėra net dviejų visiškai vienodų žmonių, nors jų skaičius siekia per šešis milijardus.

Visa esmė yra ne "plytos", iš kurių mes "pastatyti", o informacija, kurią koduoja tų "plytų" kombinacijos. Pirminė "plytų" kombinacija yra atomas. Atomas tampa nebe materiali išraiška, bet informacinė. Atitinkamai ir sąvoka "atomas" yra sąvoka, apibrėžianti ne materiją, bet informaciją, užkoduotą minėtų elementariųjų dalelių tarpusavio išsidėstyme bei sąveikose.

Atomas, kaip sąvoka, yra informacijos laikmena, o atomas, kaip konkretus elementas, periodinėje lentelėje pažymėtas atitinkamu numeriu, pavyzdžiui, deguonis, azotas, geležis ir t.t., yra informacijos kiekis, užkoduotas toje laikmenoje. Atomo pavadinimas nusako ne materialaus daikto pavadinimą, bet užkoduotos informacijos pavadinimą. Kaip jau buvo minėta ankstesniuose skyriuose, - daiktų ar apskritai materijos gamtoje neegzistuoja, yra tik materijos iliuzija, t.y. mūsų riboto aplinkos suvokimo pasekmė. Todėl materijos sąvoką šiuo atveju pakeičia informacijos sąvoka, kaip labiau atspindinti realybę ir joje vykstančius informacinius procesus.

Absoliučiai viskas, kas egzistuoja gamtoje, yra informacija. Kad ir pačios elementariausios mokslui žinomos dalelės, iš kurių esame sudaryti ir mes, - nėra neskaidomos. Paprasčiausiai mokslas kol kas dar neturi tinkamos įrangos, kad galėtų aptikti, pavyzdžiui, elektrone dar smulkesnes daleles. Jeigu būtų tokios galimybės, kad būtų galima mūsų vadinamąją materiją skaidyti neribotai, jog surastume mažiausią dalelę, kuri jau yra nedaloma, tai pamatytume, kad dalant materiją galiausiai prieinama prie to, kad dalant pačią mažiausią materialią dalelę ji paprasčiausiai dingsta. Jos paprasčiausiai nebelieka tokios, kaip mes įsivaizduojame materiją. Mokslininkai, aišku, šio fakto būtų sugluminti, nes tai prieštarautų visuotiniam energijos tvermės dėsniui, kuris sako, kad niekas niekur nedingsta ir niekas iš niekur neatsiranda. Pasakymas, kad dalelė dingsta, nėra visiškai tikslus, nes ji nedingsta, ji virsta lauku. T.y. mums dar nesuvokiama forma. Jeigu imtume "suglamžytos erdvės" pavyzdį - tai atitiktų erdvės raukšlės ištiesinimo reiškinį.

Grįžtant prie temos, galima teigti, kad konkretaus informacijos kiekio, užkoduoto atome, pagrindinė charakteristika yra nusakoma elektronų ir protonų komplektų kiekio skaičiumi. Šį skaičių parodo elemento eilės numeris periodinėje elementų lentelėje. Toliau seka aukštesnės pakopos informacijos laikmenos. Molekules sudaro jau minėti atomai. Negyvąją gamtą sudaro cheminės medžiagos, sudarytos iš molekulių. Gyvąją gamtą sudaro ląstelės, mikroorganizmai, augalai ir gyvūnai, taip pat susidedantys iš tų pačių atomų ar molekulių. Gyvūnai yra aukščiausia ir sudėtingiausia informacijos išraiškos forma. Tarp jų esame ir mes, žmonės.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder