Skanaus, skalsink, gero apetito...

Skanaus, skalsink, gero apetito...

Senovėje už maistą buvo priimta dėkoti Dievui, dabar labiau įprasta palinkėti gero apetito valgantiesiems, o pasisotinus - jaustuku "ačiū" arba "dėkui" įvertinti šeimininko, paruošusio patiekalus, triūsą. "Skalsa valgantiems, dėkui duodantiems", - nuo seno sako lietuviai.

Ačiū ar dėkui: kaip geriau?

Anot kalbininko Juozo Vaišio, ačiū ir dėkui yra sinonimai. Jie abudu yra vartotini, nors jų kilmė nelabai aiški.

"Įprasta teigti, kad jie yra skoliniai iš gudų kalbos. Šiuo klausimu plačiau yra rašęs V. Urbutis savo straipsnyje "Dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai" (Baltistica, V/1/, p. 49). Jisai sako, kad DĖKUI yra atkeliavęs iš gudų, bet AČIŪ gudai galėjo pasiskolinti iš lietuvių. Net ir K. Būga prisipažino, kad jam dar nėra aiški šių žodžių kilmė." (Žurnalas "Laiškai lietuviams" (laiskailietuviams.lt)

Pagal Vydūną, AČIŪ yra kilęs iš ATJAUČIU.

"Maždaug prieš 50 metų, keliaudamas traukiniu iš Tilžės Klaipėdon, gelbėjau Kūgelių stotyje labai silpnai senutei iškelti iš traukinio jos mažą vaikutį ir jo daiktelius. Ir senutė man tiesdama savo ranką sakė: "Koks jūs meilingas! Koks meilingas! Atjaučiu! Atjaučiu!" O tai man vis prisimena, kad girdžiu sakant: Ačiū, lyg tas žodis būtų sutrumpinimas žodžio "atjaučiu", kurs pasako, kaip Žmogus pasitinka jam pareikštą gera..."

Apie "dėkui" Vydūnas samprotavo, jog tai vokiškos kilmės žodis. "Jis girdėtas lenkams kalbant, bet lenkai jį pasiėmė iš vokiečių kalbos, vokiečiai sako: "Danke". O šis žodis išvestas iš žodžio "denken", vadinas, mąstyti, numanyti. Ir taip nuvokiama, kas norėta pasakyti vartojant žodį "danken", būtent: "Aš aiškiai suprantu, kas gera man įrodoma". (Iš Vydūno "Raštų" III tomo)

Lietuviškos patarlės ir priežodžiai

* Dėkui, dėde, jau priėdžiau, ačiū, teta, jau užteko.

* Dėkui sveikas gatavojęs, mano pilvą ratavojęs.

* Ačiū už aguonas, bet aš norėčia duonos.

* Ačiū, pone, už kisielių, visi triedėm kaip pašėlę.

* Su dėka neatliksi, su pyragu neužkiši.

* Dėkui už žuvį, o už kvasą kitąsyk.

* Skalsa valgantiems, dėkui duodantiems.

* Dėkui tau ir vaikam, ir bačkelai, ir lunkam.

* Oi Dievuliau, prisiėdžiau - nei paguliu, nei pasėdžiu.

AR ŽINOTE, KAD...
* Sakyti SKANAUS APETITO netinka, tačiau galima sakyti tiesiog SKANAUS;
* Sakyti DIDELIS DĖKUI/AČIŪ - netinka, tai verstinės konstrukcijos iš rusų kalbos (bolšojė spasibo). Sakykite taip: labai dėkoju, labai ačiū; nuoširdžiai dėkoju, širdingai ačiū.

Lietuvių kalbos instituto kalbos konsultacijų bankas (www.lki.lt)

Einančiam pietauti bendradarbiui ar bičiuliui sakome: GERŲ PIETŲ! SKANIŲ PIETŲ! GERO APETITO!" Užėję kokiam reikalui pas kaimyną ar draugą ir radę valgančius šeimos narius, taip pat linkime gero apetito. Kaimuose seni žmonės, radę valgančius, sakydavo: SKALSU! SKALSĄ! ar SKALSINK, DIEVE! Tai linkėjimas, kad skalsi būtų duonelė ir prie duonelės apsčiai valgymų užtektų. Atsakoma kvietimu: PRAŠOM PRIE STALO!
Valgykloje, pirmiau už kitus pavalgę, pasiliekantiems, nors ir beveik nepažįstamiems kaimynams galime palinkėti SKANIAI BAIGTI.

Petras Kniūkšta, kalbininkas (www.šaltiniai.info)

Raktažodžiai
Sidebar placeholder