Sniego viešbučiuose – ir palangiškio stebuklai

Kur geriausia sutikti Naujuosius metus, kurie neatsiejami nuo žiemos, sniego ir šalčio? Tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio šioms šventėms iš anksto užsisako vietas sniego viešbučiuose Skandinavijoje.

Laplandijoje rimčiau paspaudus šalčiui sniego viešbučių statyba prasideda jau lapkričio pabaigoje. Vienas jų, esantis Suomijoje netoli kurortinio Kitilės miestelio, jau atvėrė duris turistams. Vien iš sniego ir ledo viešbučių interjerą kūrė geriausi pasaulio skulptoriai, tarp jų – ir palangiškis A.Petkus, jis jau penkias savaites dirba Skandinavijoje.

Pabaigęs darbus Kitilės viešbutyje jis su kolegomis vidaus interjerą dabar kuria Norvegijoje statomame sniego viešbutyje.

Vos keliems mėnesiams už poliarinio rato statomi sniego viešbučiai labai populiarūs.

Net ir kelis šimtus eurų kainuojančios egzotiškos nakvynės juose išperkamos viešbučių dar net nepradėjus statyti.

Sniego viešbučių interjeras kasmet puošiamas vis kitokiai tematikai skirtais raižiniais ir ledo skulptūromis.

Jų kurti kviečiami ledo ir sniego skulptoriai iš viso pasaulio. Į geriausių pasaulyje tokių menininkų penketą patenkantis A.Petkus meniškai apipavidalinti sniego viešbučių į Skandinaviją atvyko jau trečią kartą.

– Kada pastarąjį kartą teko dirbti sniego viešbutyje? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Petkaus.

– Prieš dvejus metus. Pernai šį laikotarpį praleidau Venecijoje ir Australijoje vykusiuose smėlio skulptūrų festivaliuose. Šiemet iš Floridos karščio, kur prieš mėnesį vyko smėlio skulptūrų festivalis, nutariau kiek atvėsti šiaurėje. Dabar Suomijos šiaurės vakaruose, miškuose 25 kilometrai nuo Kitilės miesto, kur buvo statomas viešbutis, kol kas tėra apie 10 laipsnių šalčio. Tačiau jau po poros savaičių ten gali paspausti ir 30 laipsnių speigas.

– Kaip atrodo Kitilės viešbutis, kurį kūrėte?

– Visi viešbučiai yra standartinės išvaizdos. Gali skirtis tik kambarių skaičius ir statinio išvaizda. Įprastai viešbutis pradedamas statyti nuo centrinio parabolės formos kupolo, kuriame įrengiama baro patalpa.

Mūsų pastatyto viešbučio baro skersmuo siekia 12 metrų, o lubų aukštis kupolo centre – 9 metrai. Nuo baro į šonus nutįsta keli koridoriai. Abipus jų yra įėjimai į kambarius.

Visos ledo viešbučio patalpos kuriamos arkos formos ir lipdomos viena prie kitos. Iš pradžių metalinis karkasas užpilamas storu, iki 3 metrų siekiančiu, puraus dirbtinio sniego sluoksniu.

Po paros sniegas sulimpa į storą mūrą. Tuomet karkasas ištraukiamas ir taip susidaro erdvus pailgas kupolas iš glotnaus sniego. Kambariams naudojamo karkaso ilgis siekia apie penkis metrus, plotis ir aukštis – po tris metrus. Apie 20 metrų ilgio koridoriai statomi su 4 metrų pločio ir 5 metrų aukščio karkasu. Tokio dydžio patalpa skiriama ir restoranui.Koridoriaus šonuose vienas prie kito lipdomi kambariai, o iš koridoriaus į juos išpjaunamos angos durims.

Mūsų statytas viešbutis Suomijoje, prie Kitilės, šiemet yra didžiausias visoje Skandinavijoje. Jame įrengta 16 kambarių. Čia yra du barai, restoranas, patalpa kino teatrui, vaikų žaidimo kambarys su čiuožykla ir net dirbtuvės, kuriose kiekvienas norintis galės pamėginti skaptuoti ledą.

Viešbučio patalpų plotas siekia apie 4 tūkst. kvadratinių metrų, o visas tokio sniego viešbučio kompleksas užima beveik 7 kvadratinių kilometrų plotą.

Iš viso viešbučio statybai sunaudota 250 tūkst. tonų dirbtinio sniego ir 500 tonų skaidraus ledo, iš kurio padaryti baldai, skulptūros. Tas ledas buvo išpjautas prieš metus ir iki šiol laikytas specialiuose šaldymo konteineriuose. Prieš didžiąsias metų šventes atidarytas viešbutis veiks iki balandžio.

– Kokia yra pakviestų skulptorių užduotis?

– Visų patalpų vidaus sienos yra glotnios. Dalį sienų mums reikėjo dekoruoti: išraižyti figūromis, piešiniais. Patalpų sienos yra tokios storos, kad į jas galima graužtis net per metrą. Tad nesunku kurti ne tik reljefines, bet ir erdvines skulptūras ar kambario dalį papuošti kolonomis, už kurių galima užlįsti. Pavyzdžiui, sieną virš lovos galima papuošti giliau išraižytu langu ir per jį į vidų besibraunančios meškos vaizdu. Interjerui papuošti naudojamos ir atskirai skaptuojamos į vidų atvežamos sniego ir ledo skulptūros.

Skulptoriams baigus savo darbą į patalpas įžengia technikai, kurie iš ledo kubų kambariuose formuoja lovas, restorane – stalus ir suolus. Po to skulptoriai visa tai dar meniškai apipavidalina.

Kitilės viešbutis skirtas populiaraus serialo „Sostų karai“ temai, todėl kambariai dekoruoti šio serialo personažais. Norvegijoje, Kirkeneso mieste, statomo viešbučio, kuriame dabar dirbame, interjeras puošiamas poliariniais motyvais – vaizduojame Šiaurės pašvaistę, šunų kinkinius, meškas, Sniego karalienę.

– Kokios skulptorių darbo sąlygos?

– Dirbame kasdien po 12 valandų – nuo 8 ryto iki 20 val. vakaro. Į tą laiką įskaičiuojami pietūs ir vakarienė. Kiekvienas menininkas savo nuožiūra gali pasinaudoti kavos pertraukėlėmis šildomose patalpose.

Per tris savaites Suomijoje sukūriau kelių patalpų ir restorano interjerą ir išskaptavau apie dešimt skulptūrų. Kitas dvi savaites dirbu Norvegijoje, kur pradėtas statyti kiek mažesnis viešbutis. Suomijoje darbavosi aštuonių skulptorių komanda, kuri dabar persikėlė į Norvegiją.

– Kaip skulptoriai visą dieną dirba tokiame šaltyje?

– Suomijoje buvome apgyvendinti šiltose patalpose mediniuose nameliuose. Dirbtinio sniego gamybai būtinas mažiausiai 7 laipsnių šaltis, tačiau dirbant viešbučio viduje nėra taip šalta. Lauke gali būti speigas, tačiau po storu sniego sluoksniu laikosi tik 2–5 laipsnių šaltis. Be to, prireikus bet kada galima pasinaudoti kavos pertraukėlėmis ir susišildyti.

– Kaip tokiam darbui atrenkami skulptoriai?

– Prieš statant tokį viešbutį jo šeimininkai susiranda vadinamąjį meno vadovą. Jis paprastai vienu metu prižiūri keletą viešbučių. Meno vadovai samdo skulptorių komandas. Kiekvienas skuba susirinkti geriausius menininkus, kuriuos pažįsta ir žino jų galimybes.

– Kokios gyvenimo sąlygos svečių laukia tokiuose viešbučiuose?

– Paprastai juose apsigyvenama vienai parai. Kiekvienas išvykstantis svečias gauna liudijimą, kad nakvojo sniego viešbutyje. Į šiltus miegmaišius įlindę svečiai miega dvigulėse ledo lovose, ant kurių patiesiami stori kailiai. Kitų baldų kambariuose nėra. Itin sušalusiems svečiams sudarytos sąlygos pasišildyti atskirose patalpose, kur galima pasinaudoti dušu. Daugiau interjero detalių yra bendruose koridoriuose ar restorane.

Ten pastatomi išdrožti krėslai, statinės, prie sienų pritvirtinami ledo žibintai, kuriuose šviečia lemputė. Restoranuose valgoma taip pat sėdint ant ledo suolų prie ledo stalų. Medinės yra tik kambarių durys. Jos įstatomos iš koridoriaus į kambarį išpjovus atitinkamo dydžio angą ir į šoninę sniego briauną įmontavus specialius vyrius. Visos patalpos apšviestos įvairiomis spalvomis – elektros laidai išvedžioti sniego sienose.

Viena naktis tokiame viešbutyje kainuoja apie 400–600 eurų, tačiau prie Kitilės pastatytame viešbutyje visos vietos buvo bemat išgraibstytos.

Norvegijoje, Kirkeneso miestelio viešbutyje, už 624 eurus dviem žmonėms kol kas dar galima užsisakyti nakvynę sausio viduryje. Net ir išpardavus visus kambarius viešbutis dar papildomai užsidirba iš turistų. Į viešbučius atvykstama didelėmis grupėmis ir už ekskursiją mokama po 15 eurų. Šitaip viešbutį kasdien aplanko iki 2 tūkstančių žmonių, kuriems lydėti įdarbinama keliasdešimt gidų. Per praėjusį sezoną Kitilės viešbutį iš viso apžiūrėjo 85 tūkst. žmonių.

Viešbutyje numatyta patalpa koplyčiai, kurioje labai populiaru susituokti. Tokia ceremonija kainuoja 980 eurų.

– Smalsu, kaip apmokamas tokiomis sąlygomis kuriančio menininko darbas?

– Viešbučio statytojų esame visiškai išlaikomi. Už dieną mums moka po 300 eurų neatskaičiavus mokesčių, todėl ledo ir sniego skulptoriai tokių kvietimų stengiasi neatsisakyti tiesiog norėdami užsidirbti.

Lietuvis iš smėlio kuria jau dvylika metų

Dailės akademiją baigęs Andrius Petkus yra kilęs iš Darbėnų miestelio (Kretingos r.). Kurį laiką gyvenęs Palangoje jis prieš kelerius metus persikėlė į Vilnių.

Jau 12 metų pasaulyje iš smėlio ir ledo skulptūras kuriantis lietuvių menininkas priklauso šios meno šakos pasaulio elitui ir patenka į geriausių skulptorių penketuką.

Pasaulyje smėlio skulptūras kuria apie porą šimtų menininkų, tačiau tik apie 30 skulptorių yra pelnę festivalių ir konkursų organizatorių pripažinimą.

Prieš ketverius metus vieną pasaulio čempiono titulą jau pelnęs lietuvis yra žinomas visame žemyne ir kasmet sulaukia keliasdešimties kvietimų vykti į užsienyje rengiamus festivalius ir konkursus.

A.Petkaus sukurtos smėlio skulptūros eksponuojamos ištisus metus veikiančiame didžiausiame pasaulyje tokių meno darbų muziejuje Japonijoje, Totorio mieste.

Neseniai didžiausiame JAV smėlio skulptūrų konkurse, kuris vyko netoli Norfolko miesto (Virdžinijos valstija), jis antrą kartą tapo pasaulio čempionu.

Netrukus po to A.Petkus visus apdovanojimus susižėrė Floridoje vykusiame viename prestižiškiausių pasaulyje smėlio skulptūrų festivalių.